Mus aplanko šventės. Pasitinkame valstybines, tautines, kalendorines ir asmenines šventes. O susitikimas su šiuo žmogumi, man visada yra šventė. Tai tarsi prisilietimas prie senosios lietuviškosios inteligentijos ištakų. 

Jo išvaizda visada spinduliuoja ramybe ir pasitikėjimu. Jo žvilgsnis į supantį pasaulį yra visapusiškas. Tai medikas, kuriam viskas įdomu. Kai dirbau AB Ūkio banke, Romualdas man buvo finansinio raštingumo pavyzdys Rokiškyje. 

Tai visiems gerai žinomas gydytojas neurologas. Iš atminties neišblėsta pats didžiausias įspūdis apie šį žmogų. Prieš gerą dešimtmetį jis neįgaliam berniukui tarsi Dievas ištarė: „Tu galėsi vaikščioti“. Ir tai įvyko… Buvęs Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos mokinys turėjo rimtą negalią. Galima sakyti, kad tas jaunuolis gyveno beveik gulimu rėžimu. Tėvas, gaudamas globos pinigus net nesistengė šio vaiko lavinti ar vežioti į tokiems vaikams skirtas stovyklas. Pasikviečiu Romualdą, kad apžiūrėtų šį berniuką ir po gydytojo vizito vaiko gyvenimas pasikeitė. Prie Romualdo užsidegimo prisijungė Rokiškio Rotary klubas ir misija neįmanoma buvo įvykdyta. 

Inteligentų šeimoje užaugęs Romualdas, neturėjo net galimybių būti nedrausmingas. Mama mokytoja dirbo toje pačioje mokykloje, kur mokėsi sūnus ir akylai stebėjo pagranduko augimą. Tačiau geros chemijos žinios netrukdė ir paišdykauti. Pavyzdžiui, susprogdinti savadarbį sprogmenį prie valdžios rūmų. Netikėtai pokalbio metu padiktavome sprogmens receptą. 

Romualdą domina viskas, pradedant menu ir baigiant geografija… Visada santūrus ir nesipuikuojantis savo pasiekimais. Toks šio žmogaus portretas. Didžiausia dilema jo gyvenime buvo pasirinkimas tarp muzikos ir gydytojo specialybės, tačiau romantiška ir meniška specialybė buvo iškeista į Hipokrato priesaiką. 

Mes dėkingi likimui, kad turime savo rajone nuostabų žmogų. Ačiū jam.

Šiandien susitikome su Jonu Trumpa. Išklausyti šio vaikinuko nepavyko, nes su juo taip įdomu bendrauti, kad plepėjome nesustodami mes abu.  Labai daug minčių, pamąstymų jums nesuspėjome išsakyti, todėl nutarėme pašnekesį gvildenti drauge. Už rimtąją pokalbio dalį atsakingas Jonas, aš sau pasilikau drąsesnius ir linksmesnius klausimus.  

Jonas - Z kartos atstovas. Šiandien ši generacija pasirengusi užkariauti pasaulį. Ji dar vadinama „Google“ karta, nes nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis ir žino, kur jų rasti. Tai karta, kuri nemėgsta prievartos, ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių. Z karta nori, kad su jais būtų tariamasi, kad suaugusieji bendrautų kaip su sau lygiais žmonėmis. Spėjama, kad tai bus novatoriškų mąstytojų karta itin išsilavinusi, didelį dėmesį skirs socialiniam teisingumui ir ekologijai. Jie gebės greitai priimti sprendimus, numatyti strategiją.  

Ir visos šios savybės apibūdina mano pašnekovą. Išsakydami savo mintis mes bandėme suprasti kartų skirtumus, skirdami didžiulį dėmesį tolerancijai. Kalbant kaip suprasti kitokį žmogų, pajusti žmogaus negalios skonį, mokėti džiaugtis išskirtinėmis lyderio savybėmis, visada jautėsi Jono išsilavinimo lygis. Jis su didžiausiu malonumu mėgo cituoti įvairių autorių mintis. 

Mes priėjome išvados, kad ta prievarta, kuri reikalinga išugdyti asmenybę, pasiteisina. Mokytojas visada bus prievartos mechanizmas, tačiau toks veiksmas, išugdyta disciplina, duoda vaisius. Mes abu manome, kad jauni žmonės pasiektų aukštų mokslo rezultatų, šiandien nereikia daug lėšų, kelionių į užsienius semtis patirties, nuolatinių programų ir vadovėlių kaitaliojimų.  Šiandien drąsiai reikia įvardyti tikrąsias problemas mokyklose ir pradėti jas nedelsiant ir iš esmės spręsti. Ir švietimo linija visuose pašnekesiuose, diskusijose yra labai svarbi, nes tai mūsų pamatas ir mūsų egzistavimo prasmė. Įdėmiai klausiausi Jono minčių, man savo būdu jis panašus į politiką, visuomenės veikėją Fr. D. Rooseveltą. Smagu... Norėčiau tokio prezidento Lietuvai! Gero klausymo.

Pokalbis su žinomu Rokiškio verslininku Sauliumi Gintautu. Kuo tik jis nebuvo... Verslininkas, kuris ir politiko duonos ragavo. Buvo Rokiškio rajono Tarybos nariu. Net į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatavo. Tai žmogus, pradėjęs verslą nuo foto juostelių perpardavimo.  

Žmogus, savo kalbos defektus pavertęs ginklais. Isukęs verslą Ukrainoje ir Rokiškyje. Šiuo metu pasyvių pajamų dėka jis turi ramų gyvenimą, bet pats liko neramus. Jam rūpi viskas, nuo menkiausios galimybės užsidirbti iki pasaulio ekonomikos kataklizmų.  

Šis žmogus savo charizma gali pasiekti bet kokį užsibrėžtą tikslą. Gintautas labai spalvinga asmenybė. Šiandien jo įvaizdis primena Afgano „dušmaną“. Tikrai, kad ne provincialas...  Žmogus, vaikystėje neperskaitęs nei vienos knygos. Gintautas dega tikslu pakeisti pasaulį. Tai tarsi žmogus iš kosmoso. Nori mums kažką pasakyti, o mes abejojame jo tiesa. O gal mums patogiau gyventi ir negalvoti? Gal mums patogiau – negirdėti?

  Šiandien turime galimybę kiekvieno paklausti: „Kas tu ? Kaip tau?“ Ar tu tikrai nori, kad mes savo šalyje, savo rajone ir savo kieme gyventume šiek tiek kitaip? Ar mes taip jau bijome laužyti standartus? Ar tikrai mes esame tuo, kuo jūs manote, kad mes esame? Gero klausymo…

Dar prie išjungtų kamerų Arnolda pasakė, kad grįžo į Lietuvą. Tai buvo jos gyvenimo tikslas ir svajonė. Svarbiausia, kad gimdyti vaikus Lietuvoje prasmingiausia. Mama gali du metus auginti ir rūpintis savo vaiku, o ir tėvelis turi vieną laisvą mėnesį ir gali padėti. Anglams šis procesas yra per brangus.

Kaip paprastai jauni žmonės pristato emigraciją ir laisvą gyvenimą mūsų šalyje. Jų tendencijos nuostabios. Mada nenaudoti alkoholio, žinoma, kad kirs per šios srities pramonę, tačiau mesti gerti aštuoniolikos - tai lygis. Kad jaunimas turi galimybę anksti pradėti vartoti svaigalus, žinome visi. O kaip sustabdyti šį procesą? Tik pažiūrėkit, kokį gyvenimo džiaugsmą ir grožį gali padovanoti blaivybė!

Kaip juos pakylėjo meilė paimtiems iš prieglaudos šuniukams. Koks entuziazmas ir kiek dar jų gyvenime visko laukia. Naudodamasis proga, kreipiuosi į visus rokiškėnus. Mielieji, padėkite šiems žaviems žmonėms, įsikurti mūsų rajone, kad paskui juos pradėtų vykti ir kitos jaunos šeimos.

Mūsų žmonės moka būti svetingi. Tikiuosi, kad daugelis pamenate nuostabų įvykį, kai vieno miestelio gyventojai išmoko gestų kalbą, kada pas juos atvyko gyventi kurčnebyliai. Šį kartą su mumis pokalbyje dalyvavo ir „Zuikis“. Prasmingų akimirkų!

Bendraujant su žmogumi visada iškyla tikslas – surasti jo stipriąsias puses ir jį paskatinti augti. Eimantas labai spalvinga asmenybė. Turbūt, šimtai jo amžiaus merginų „nusigraužė nagus“ , žinodamos, kad kaip partneris jis nepasiekiamas. Su šiuo žmogumi labai paprasta, bet tuo pačiu metu labai įdomu diskutuoti, nes jis kalba ne tik apie problemas, bet ir apie jų sprendimų kelius, kuriuos galima rinktis, o tokiu atveju jau atsiveria galimybė kartu ieškoti optimaliausių sprendimų.  Viskas prasideda nuo vaikystės, kada formuojasi žmogaus asmenybė. Todėl buvo labai svarbu surasti šaknis, kas nulėmė mūsų likimus. Eimanto ir daugumos žmonių likimą gali nulemti vienas prasmingas žodis, klausimas, o galbūt žvilgsnis... Todėl dar kartą turime priminti kaip svarbu ugdyti jaunus žmones. Ir tai svarbu ne tik mokytojams, tai svarbu visiems: verslininkams, politikams, dvasininkams...  Gero ir prasmingo žiūrėjimo. Geros kloties, Tau Eimantai ( artėja ta diena, kada būsi iškeldintas iš mūsų parapijos).