Susidūrus su mums nauja, nepažįstama grupe, mūsų pačių bendravimo patirtis turėtų būti svarbiausia, o išorinė informacija – antraeilis dalykas, sako Vilniaus universiteto psichologijos dėstytojas Kęstutis Dragūnevičius naujame epizode kalbėdamas apie instinktyvų žmogaus polinkį formuoti grupes, jų tarpusavio ryšius bei stereotipų formavimosi procesą aptikus dar nepažįstamą grupę.
Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai
Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė
Epizodo muzika – Gintės Preisaitės aka Baraboro kūrinys 'See Ya'
Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir Žygimantas Skvarčevskis
Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM
Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

68 Kęstutis Dragūnevičius | Susidūrus su nepažįstama grupe, patirtis turėtų veikti pirmiausia

Lėtuose ir giliuose pokalbiuose Urtė Karalaitė kartu su įvairiais pašnekovais per skirtingas jų patirtis tyrinėja vidinį žmogų, kad geriau jį supratę, galėtume sklandžiau naviguoti save.

Society & Culture

Personal Journals

History

Philosophy

Places & Travel

Education

Training

Language Courses

Higher Education

K-12

Educational Technology

Religion & Spirituality

Other

Spirituality

Christianity

Buddhism

Hinduism

Judaism

Islam

Relationships

Self-Improvement

„Suniveliavimas ir pasakymas, kad mes visi vienodi, nieko neišsprendžia, tik uždeda tam tikrą raištį ant akių – taip apsimetame, kad esame vienodi ir nieko skirtingo tarp mūsų nėra. Lygių galimybių sudarymo tikslas yra, atpažįstant tam tikrus skirtumus, pašalinti kliūtis, kurios susiformuoja dėl mūsų nuostatų ar panašiai“, – naujame epizode sako teisininkė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Pokalbyje svajojame apie tinkamą aplinką nebūtinai patogioms refleksijoms, kur vietoje klystančių linčiavimo būtų saugu priimti savo klaidas, svarstome apie savaime suprantamumo virsmus laikmečių sandūroje ir iš to kylančias priešpriešas, žmogaus norą ieškoti pateisinimo savo įpročiams ir stereotipinėms nuostatoms bei klausiame, ko reikia, kad padėtume vieni kitiems keistis?


83 Birutė Sabatauskaitė | Mes nesame visi vienodi

„Vakariečių kultūra yra labai aktyvi. Mes esam darytojai ir kartais pamirštam buvimą – darau, darau, bet pamirštu „esu“. Pasaulyje viskas banguoja, o mes norim visą laiką būti ant bangos. Kartais reikia nusileisti tam, kad ant jos vėl pakiltum“, – naujausiame epizode apie kasdienę nuobodulio ir smalsumo trintį svarsto aktorius, lektorius Andrius Žebrauskas.
Tai pokalbis, kuriame labai ryškiai atsiskleidžia pašnekovo indėlis – pasiūlytas tonas, ritmas, net atsinešti dialogo įrankiai šiek tiek keičia įprastus podkasto scenarijus. Ramiai, mąsliai, nebijodami pauzių pagalvojimui ir improvizuotų nukrypimų nuo paruoštuko kalbamės apie nuobodulio baimę, smalsumo jėgą, judesio ir proto bendradarbiavimą, improvizacijos įrankį gyvenime ir svarstome, ką vertingo galima statyti ant smalsumo, atvirumo ir žaismingumo pagrindo.


82 Andrius Žebrauskas | Energija slypi smalsume

„Dirgindami save labai primityviais malonumais, mes kenkiam ir aplinkai, ir sau, ir psichikai“, – naujame epizode pastebi metereologas Silvestras Dikčius.
Šįkart pokalbyje sklandžiai susipina įvairiausios pašnekovo profesinės ir asmeninės patirtys, aprėpiančios filosofijos studijas, sąmoningumo praktikas, darbą metereologijos srityje, aistrą kelionėms pėsčiomis, domėjimąsi darnaus miesto idėjomis ir polinkį į kardinalius pokyčius.
Epizode su Silvestru aptariame klimato krizės komunikaciją ir veikti neskatinančias emocijas joje, amžino malonumo pažadą, atsisakymo naudas, neišvengiamą pokyčių nepatogumą ir staigius, mūsų terpei būdingus šuolius nuo nepritekliaus iki gero gyvenimo ir iki poreikio „apsikarpyti“, sukeliančius natūralų pasipriešinimą.


81 Silvestras Dikčius | Negalime gyventi amžiname malonume

„Jeigu mano kūnas serga, galiu tikėtis, kad tai vienaip ar kitaip atsilieps mano psichikai. O jeigu mano psichika serga, galiu tikėtis, kad tai atsilieps mano kūnui. Ir atvirkščiai – stiprindamas ir gydydamas savo psichiką, paveiksiu savo somatinį kūną, o gydydamas somatinį kūną, paveiksiu savo psichiką“, – naujausiame podkasto epizode sako šeimos gydytoja, kognityvinės elgesio psichoterapijos terapeutė Justė Latauskienė.
Pokalbyje įvairiais pjūviais narstome žmogaus psichikos ir kūno santykį, aptariame, kaip sąveikauja biomedicinos ir psichoterapijos žinios kasdienėje gydytojo praktikoje bei svarstome, kaip atpažinti ir suprasti psichosomatinius simptomus bei įsiklausyti, ką jie mums sako apie susidariusią situaciją.


80 Justė Latauskienė | Negalime atskirti savo psichikos nuo savo kūno


„Vienintelė išeitis – mūsų pačių inovatyvumo, kūrybingumo, gebėjimo susitarti bendriems projektams stiprinimas. Tai vienintelis būdas žmogui išlikti ir toliau tobulėti, kitų svertų tikriausiai nebus. Mes turime būti patys išradingiausi, geriausi, koordinuoti, laikytis principų, stengtis nemeluoti ir tai turėtų padėti Vakarų civilizacijai dominuoti pasaulyje“, – naujame epizode mintimis dalinasi biologijos mokslų daktaras, laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas.
Pokalbyje mėginame atsargiai žvilgtelti į ateitį ir pasvarstyti, kokias žmogaus funkcijas technologijoms atkurti sunkiausia, kokius įrankius ateičiai kuria racionalaus proto ir vaizduotės sąveika, kaip žmogus gali išlikti stipriu resursu, kuomet vis daugiau mūsų funkcijų perima technologijos, kaip technologijų pažanga veikia visuomenes ir kodėl utopijas keičia distopijos kūrybinėse sferose.


79 Rolandas Maskoliūnas | Krizėse mums padėtų vaizduotė

Greito gyvenimo lėti pokalbiai

68 Kęstutis Dragūnevičius | Susidūrus su nepažįstama grupe, patirtis turėtų veikti pirmiausia

Download our free app to listen on your phone