Greito gyvenimo lėti pokalbiai

„Suniveliavimas ir pasakymas, kad mes visi vienodi, nieko neišsprendžia, tik uždeda tam tikrą raištį ant akių – taip apsimetame, kad esame vienodi ir nieko skirtingo tarp mūsų nėra. Lygių galimybių sudarymo tikslas yra, atpažįstant tam tikrus skirtumus, pašalinti kliūtis, kurios susiformuoja dėl mūsų nuostatų ar panašiai“, – naujame epizode sako teisininkė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Pokalbyje svajojame apie tinkamą aplinką nebūtinai patogioms refleksijoms, kur vietoje klystančių linčiavimo būtų saugu priimti savo klaidas, svarstome apie savaime suprantamumo virsmus laikmečių sandūroje ir iš to kylančias priešpriešas, žmogaus norą ieškoti pateisinimo savo įpročiams ir stereotipinėms nuostatoms bei klausiame, ko reikia, kad padėtume vieni kitiems keistis?

„Vakariečių kultūra yra labai aktyvi. Mes esam darytojai ir kartais pamirštam buvimą – darau, darau, bet pamirštu „esu“. Pasaulyje viskas banguoja, o mes norim visą laiką būti ant bangos. Kartais reikia nusileisti tam, kad ant jos vėl pakiltum“, – naujausiame epizode apie kasdienę nuobodulio ir smalsumo trintį svarsto aktorius, lektorius Andrius Žebrauskas.

Tai pokalbis, kuriame labai ryškiai atsiskleidžia pašnekovo indėlis – pasiūlytas tonas, ritmas, net atsinešti dialogo įrankiai šiek tiek keičia įprastus podkasto scenarijus. Ramiai, mąsliai, nebijodami pauzių pagalvojimui ir improvizuotų nukrypimų nuo paruoštuko kalbamės apie nuobodulio baimę, smalsumo jėgą, judesio ir proto bendradarbiavimą, improvizacijos įrankį gyvenime ir svarstome, ką vertingo galima statyti ant smalsumo, atvirumo ir žaismingumo pagrindo.

„Dirgindami save labai primityviais malonumais, mes kenkiam ir aplinkai, ir sau, ir psichikai“, – naujame epizode pastebi metereologas Silvestras Dikčius.

Šįkart pokalbyje sklandžiai susipina įvairiausios pašnekovo profesinės ir asmeninės patirtys, aprėpiančios filosofijos studijas, sąmoningumo praktikas, darbą metereologijos srityje, aistrą kelionėms pėsčiomis, domėjimąsi darnaus miesto idėjomis ir polinkį į kardinalius pokyčius.

Epizode su Silvestru aptariame klimato krizės komunikaciją ir veikti neskatinančias emocijas joje, amžino malonumo pažadą, atsisakymo naudas, neišvengiamą pokyčių nepatogumą ir staigius, mūsų terpei būdingus šuolius nuo nepritekliaus iki gero gyvenimo ir iki poreikio „apsikarpyti“, sukeliančius natūralų pasipriešinimą.

„Jeigu mano kūnas serga, galiu tikėtis, kad tai vienaip ar kitaip atsilieps mano psichikai. O jeigu mano psichika serga, galiu tikėtis, kad tai atsilieps mano kūnui. Ir atvirkščiai – stiprindamas ir gydydamas savo psichiką, paveiksiu savo somatinį kūną, o gydydamas somatinį kūną, paveiksiu savo psichiką“, – naujausiame podkasto epizode sako šeimos gydytoja, kognityvinės elgesio psichoterapijos terapeutė Justė Latauskienė.

Pokalbyje įvairiais pjūviais narstome žmogaus psichikos ir kūno santykį, aptariame, kaip sąveikauja biomedicinos ir psichoterapijos žinios kasdienėje gydytojo praktikoje bei svarstome, kaip atpažinti ir suprasti psichosomatinius simptomus bei įsiklausyti, ką jie mums sako apie susidariusią situaciją.

„Vienintelė išeitis – mūsų pačių inovatyvumo, kūrybingumo, gebėjimo susitarti bendriems projektams stiprinimas. Tai vienintelis būdas žmogui išlikti ir toliau tobulėti, kitų svertų tikriausiai nebus. Mes turime būti patys išradingiausi, geriausi, koordinuoti, laikytis principų, stengtis nemeluoti ir tai turėtų padėti Vakarų civilizacijai dominuoti pasaulyje“, – naujame epizode mintimis dalinasi biologijos mokslų daktaras, laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas.

Pokalbyje mėginame atsargiai žvilgtelti į ateitį ir pasvarstyti, kokias žmogaus funkcijas technologijoms atkurti sunkiausia, kokius įrankius ateičiai kuria racionalaus proto ir vaizduotės sąveika, kaip žmogus gali išlikti stipriu resursu, kuomet vis daugiau mūsų funkcijų perima technologijos, kaip technologijų pažanga veikia visuomenes ir kodėl utopijas keičia distopijos kūrybinėse sferose.

„Kadangi gyvename tokioje išplaukusioje erdvėje – neturime žiniasklaidos, politikos tradicijų (jas kuriame tik dabar), yra labai daug erdvės manipuliacijoms, viešiesiems ryšiams, neprofesionalumui ir apsimetimui, kad laikomasi profesinių standartų. <...> Kai nėra iki galo susitarta dėl bendrų vertybių, sąvokos yra išplaukusios, neapibrėžtos, atsiranda erdvė manipuliacijoms, tada galima imituoti tikrovę, tiesą ir demokratiją, atkartojant to bruožus“, – naujame epizode, svarstydamas apie moralę mūsų viešojoje komunikacijoje, sako žurnalistas Dovydas Pancerovas.

Emocijomis žaidžiančių priemonių naudojimas žurnalistikoje, ribinės situacijos kaip įrankis kūrybai ir žurnalisto darbui, išankstinių nuostatų atsisakymas, moralės klausimai komunikacijoje, tiesos paieškos manipuliacijų ir viešųjų ryšių pinklėse – tai tik keletas pokalbyje paliestų temų. Kaip man gana įprasta, kartais nuvedu pokalbį į abstraktesnes lankas, o pašnekovas šįkart puikiai išlaviruoja ne tik pamąstydamas plačiau, bet ir nuleisdamas klausytojus ant žemės, į įvairias profesines ar asmenines patirtis.

Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

NAUJIENA! Pokalbiai jau ir kišeninių knygų rinkiniuose

„Mes gyvename dualiame pasaulyje – yra naktis ir yra diena, yra balta ir yra juoda, yra šilta ir yra šalta. Mes nesuprasime, kas yra gėris, nesupratę, kas yra blogis. Nesuprasime, kas yra džiaugsmas, jei atsisakysime skausmo. Neįmanoma patirti džiaugsmo, nepatiriant skausmo. Galima apsimesti, kad nejauti skausmo, ką mes ir darome, bet, mano galva, tai – ne kelias. Kelias yra išmokti eiti per visa tai 100% ir kai skauda, gyventi tame skausme, išskaudėti, išsibliauti, išsipykti, susirinkti ir eiti toliau“, – naujausiame epizodes svarsto aktorė, viešo kalbėjimo mokytoja Adrija Čepaitė.

Kartu su pašnekove stebime žmogaus baimę atsisukti į save, norą iš gyvenimo eliminuoti skausmą ir ieškome neraminančių atsakymų kūne, kur pasak Adrijos, slepiasi tiesa. Kūne gyvename kasdien, bet ar esame kartu su juo, ar jaučiame ir pažįstame jo reakcijas į mūsų pasirinkimus?

Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

NAUJIENA! Pokalbiai jau ir kišeninių knygų rinkiniuose

„Aš nesitikiu pakeisti visuomenės, pasaulio ar atlikti kažkokią misiją. Manau, kad tiek mano, tiek kiekvieno žmogaus misija turėtų būti nukreipta į jį patį – į jo paties gyvenimo realizavimą, laiką, kurį čia praleidžia, kad jis nebūtų tuščias, beprasmis. Tai skamba gana egoistiškai, bet iš tiesų, iš tokių išspręstų, asmeniškai gražiai nugyventų mūsų gyvenimų susideda tas visas gerasis paveikslas“, – naujame epizode svarsto žinomas fotografas, tapytojas, muzikantas Algis Kriščiūnas.

Sodriame ir ypač šviesiame pokalbyje pažvelgiame į sudėtingus egzistencinius klausimus kiek paprasčiau, su šypsena – nebūtinai tik filosofinės įžvalgos, bet ir čeburėkai su alumi ar paprasti malonumai gali būti prasmingi, jei padeda gyventi geriau. Susikurti laimingą gyvenimą – kiekvieno atsakomybė ne tik prieš save, bet ir prieš kitus, nes džiaugdamiesi savo gyvenimu ir pasirinkimais, prisidedame ir prie bendros šviesos.

Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

NAUJIENA! Pokalbiai jau ir kišeninių knygų rinkiniuose

„Sako, kad karo žiaurumas ir tai, kaip jis vyksta, priklauso nuo kultūrinio visuomenės lygmens. Šis paaiškinimas nėra iki galo reikšmingas, nes net ir labai kultūringos visuomenės gali kariauti labai žiaurius karus“, – kalbėdamas apie tai, kaip karas reiškiasi skirtinguose kontekstuose, pamini Kęstutis Kilinskas, Vilniaus Universiteto istorijos dėstytojas, tyrinėjantis karo įtakas.

Pokalbyje žiūrime į karą, kaip į visais laikais egzistavusią žmonių tarpusavio santykių formą. Su Kęstučiu svarstome apie šio proceso refleksijos poreikį visuomenėje,  gajų karo romantizavimą ir legitimavimą, jo galią naikinti tai, kas galėtų būti sukurta ateityje bei klausiame, kaip kinta žmogaus vaidmuo karinio konflikto procese?

Nepamiršk, podkastas ir jo auginantys pokalbiai yra visiškai nepriklausomi ir jau 3 metus gyvi tik klausytojų bei rėmėjų dėka. Jei tik gali, prisidėk prie podkasto gyvavimo – taip pateksi į slaptą podkasto draugų grupę ir gausi epizodus anksčiau nei kiti --> patreon.com/letipokalbiai

Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė

Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM

Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

Įžangoje minėtą audioknygą rasi čia: bit.ly/gglp-75-audioknyga

„Nieko nedaryti ir leisti viskam būti taip, kaip turėtų būti, šiuolaikiniam civilizuotam žmogui yra labai sudėtinga, nes jis atseit labai daug žino ir nori viską pakeisti, nors iš tiesų jis žino labai ribotai – net apie save jis beveik nieko nežino“, – kalbėdamas apie begalinį žmogaus pasitikėjimą savo žiniomis ir nenumaldomą norą visur kišti nagus, sako Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytojas Ričardas Jankauskas. 

Ypač tirštame ir energingame pokalbyje su pašnekovu kritiškai žiūrime į vis siaurėjantį mokyklų bei universitetų vykdomą švietimą, kuris augina darbuotojus, o ne visapusiškai brandžius, laimingus žmones. Taip pat apžvelgiame įmanomus, bet sudėtingus senų sistemų griovimo reikalaujančius pokyčius, kurie galėtų kurti kitokią – atvirą, klaidas bei nežinojimą priimančią – visuomenę.