„Nieko nedaryti ir leisti viskam būti taip, kaip turėtų būti, šiuolaikiniam civilizuotam žmogui yra labai sudėtinga, nes jis atseit labai daug žino ir nori viską pakeisti, nors iš tiesų jis žino labai ribotai – net apie save jis beveik nieko nežino“, – kalbėdamas apie begalinį žmogaus pasitikėjimą savo žiniomis ir nenumaldomą norą visur kišti nagus, sako Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytojas Ričardas Jankauskas. 

Ypač tirštame ir energingame pokalbyje su pašnekovu kritiškai žiūrime į vis siaurėjantį mokyklų bei universitetų vykdomą švietimą, kuris augina darbuotojus, o ne visapusiškai brandžius, laimingus žmones. Taip pat apžvelgiame įmanomus, bet sudėtingus senų sistemų griovimo reikalaujančius pokyčius, kurie galėtų kurti kitokią – atvirą, klaidas bei nežinojimą priimančią – visuomenę.