Prieš daugiau nei savaitę asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ paskelbė, kad nutūpęs ant elektros stulpo žuvo jau antrasis Šiaulių Pietiniame išperėtas didysis apuokas. Asociacija sukūrė peticiją, kuria reikalauja Aplinkos ministeriją ir ESO imtis veiksmų, kad apsaugotų paukščius.

Kiek plėšriųjų paukščių žūtis lemia neizoliuoti elektros laidai? Tai klausimas, į kurį, pasirodo, ne taip lengva atsakyti.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Dzūkijos nacionaliniame parke siekdami atverti žemynines kopas gamtininkai šiemet pirmą kartą pasitelkia ugnį. Vadinamasis kontroliuojamas miško paklotės deginimas pavasarį vyko trijuose atrinktuose plotuose, į kuriuos jau sugrįžta retų vabzdžių rūšys – smėliabitės ir tarkšliai.

Rudenį planuojamas dar vienas šių gamtotvarkos darbų etapas. Šį kartą – miške.

Kodėl gamtoje gaisras gali būti ne tik pražūtingas, bet ir naudingas? Kaip gamtininkai planuoja ir kontroliuoja ugnies panaudojimą kaip gamtotvarkos priemonę? Kaip jie stebi jų pačių inicijuotus pokyčius ir kokio tikisi rezultato?

Autorė Vaida Pilibaitytė

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje vyksta paroda „JOKIO JOKIO TVANO“. Ji remiasi pernai išleista, rašytojos Audros Baranauskaitės ir dailininkės Eglės Lekevičiūtės sukurta knyga su nuorodomis į klimato krizės keliamas grėsmes, atsakingą vartojimą ir pagalbą vienas kitam ištikus nelaimei.
Eglė Lekevičiūtė – taip pat ir interaktyvių instaliacijų kūrėja. Parodoje ji sako norėjusi knygos iliustracijas prikelti antram gyvenimui, taip pat sukurti erdvę, kur mažiesiems būtų gera ateiti ir būti, ir suteikti aiškiai suprantamos informacijos juos atlydėjusiems suaugusiesiems. Psichologai pataria su vyresniais vaikais, apsilankiusiais parodoje, ir pasikalbėti. Tačiau kaip pradėti pokalbį tema, kuri kelia tiek nerimo ir kaltės?
Ieškome atsakymų su kūrėjomis iš Lietuvos, Italijos meteorologu, knygos „Na ir karštis!” autoriumi Luca Mercalliu ir Barselonoje įsikūrusia mokslo žurnaliste Elisabeth Pain.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Vertimus skaito Viktoras Paulavičius ir Vaida Pilibaitytė

Joaquin Mora nuotrauka

Šiemet įsteigimo 25-metį mininčio Kuršių nerijos nacionalinio parko pievose vėl vasaroja ožkos ir avys. Jau ne pirmus metus iš Žemaitijos atvežta nedidelė banda nuo gegužės iki rugsėjo įkurdinama ten, kur stengiamasi palaikyti šiam kraštui būdingą bioįvairovę.

Pasak gamtosaugininkų, jau išnykusi tradicinė ganiava padeda stabdyti krūmų, medžių ir invazinių augalų rūšių plitimą. Dabar tai – gamtotvarkos priemonė, kuri yra laikoma vienu natūraliausių būdų, leidžiančių išlaikyti atviras gamtines buveines bei stabdyti nepageidaujamų augalų įsigalėjimą.

Nepaisant to, kad stebėsena patvirtina ganiavos naudą gamtai, specialistai vis dar susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į naminius gyvūnus saugomame kraštovaizdyje.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Lietuvoje rudųjų lokių apskaita nevykdoma, tačiau šiemet jų fiksuojama daugiau nei kitais metais. Latvijoje lokiai moksliniais metodais tiriami 15 metų. Per tą laiką individų skaičius išaugo nuo kelių iki 150-ies.
Žinduolių tyrėjai sako, kad augant lokių populiacijai, nebūtinai turi daugėti ir konfliktų su žmonėmis. Įprastai žinios ir priemonės, atgrasančios lokius nuo žmonių maisto šaltinių gerokai sumažina netikėtų susidūrimų ir nuostolių riziką.
Lokiai dažniausiai pastebimi prie medžiotojų įrengtų šėryklų. Pasak mokslininkų, galbūt čia galima surasti atsakymą, kodėl daugėja lokių.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Latvijos valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ nuotraukoje – suaugusio rudojo lokio priekinės pėdos pėdsakas. Jo plotis - 16 centimetrų.

Nemuno saloje Kaune, po žeme, tūno muziejus „Mokslo sala“. Ekspozicijos centre – tai melsva, tai violetine spalva nušvinta milžinišką kristalą primenanti skulptūra.

„Salos širdis“ – tai eksponatas, kuris keičiasi priklausomai nuo to, kaip savo gyvenimą planetoje įsivaizduoja muziejaus lankytojai, kai ekrane pasirenka aplinkai naudingą arba priešingai – žalingą sprendimą.

„Nėra vieno sprendimo, kuris pataisytų viską. Sprendimas susideda iš daugybės mažų sprendimų, kuriuos priima kiekvienas žmogus kiekvieną dieną,“ – sako Mokslo ir inovacijų sklaidos centro vadovė Aistė Lukaševičiūtė.

Jau pusmetį Kaune veikiantis naujasis centras – pirmas toks Lietuvoje. Ir nors jo pavadinime pabrėžiamas mokslas, nuolatinės ekspozicijos „Žmogus. Gamta. Mašina“ centre yra aplinkos apsauga.

Kokią gamtos išsaugojimo istoriją pasirinko pasakoti naujojo mokslo muziejaus kūrėjai ir kaip jiems sekasi?

Autorė Vaida Pilibaitytė

„Kiekvienais metais būna tokios karščio bangos, bet jos niekada nesitęsia taip ilgai“, - sako Paryžiuje gyvenanti lietuvė Goda Klimavičiūtė. Šis birželis Prancūzijoje tapo antru karščiausiu nuo stebėjimų pradžios 1900-aisiais. Ispanijoje ir Anglijoje pirmasis vasaros mėnesis pripažintas karščiausiu istorijoje.

Alinanti kaitra pastarosiomis savaitėmis apėmė ir Italiją, Portugaliją, Balkanų šalis. Graikija ir Turkija kovoja ir su didžiuliais miškų gaisrais. Ekstremalūs orų reiškiniai jau pareikalavo aukų.

Tuo metu Lietuvoje karštis šią vasarą kol kas vienadienis. Klimatologai sako, kad vasaros mūsų šalyje neprognozuojamos, tačiau ilgainiui kaitrai intensyvėjant, ir Lietuvoje galėtų praversti europinės praktikos. „Jeigu pastebėsite, Pietų Europoje visi namai turi medines langines – jos, o ne užuolaidos, apsaugo nuo karščio“, - sako VU profesorius Arūnas Bukantis.

Autorė Karolina Panto

Telšių rajone planuojama steigti naują saugomą teritoriją – Germanto regioninį parką. Tai būtų pirma tokia nauja teritorija per pastaruosius 30 metų. Gamtininkai ir Telšių rajono savivaldybės atstovai sako, kad tai padės apsaugoti unikalias Žemaitijos gamtos ir kultūros vertybes bei geriau pritaikyti vertingas teritorijas lankymui.

Vyriausybė planams pritarė dar pernai. Šiuo metu vyksta planavimo procesas. Kol būsimo parko ribos dar tik braižomos, pasimokę iš praeities komunikacijos klaidų, specialistai kalbasi ir su vietos gyventojais.

Apie tai kas ir kaip bus saugoma išraiškingose Germanto ežero apylinkėse laidoje paaiškina gamtosaugininkai, o savo lūkesčius ir nuogąstavimus išsako gyventojai.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Du trečdaliai Aukštumalos pelkės paversti durpių telkiniu, išlikusi mažiau paliesta pekės dalis itin lankoma ir mėgstama žmonių. Ką tai reiškia vietos gyventojams? Kokių svajonių ir planų jie turi?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Psichologė, psichoterapeutė, gamtos terapijos gidė Giedrė Žalytė pernai su drauge ėjo piligrimų keliu „Camino Lituano“. Papasakojo mums apie tai baigiantis metams, kai paprašėme savo pašnekovų pasidalinti maloniausiomis akimirkomis gamtoje. Giedrė ne tik pasidalino maloniausiais kelionės momentais, bet ir pasiūlė apie keliavimą pėsčiomis papasakoti daugiau laidoje.

Tad kalbamės su kitais piligrimais, žygeiviais, keliautojų bendruomenės nariais apie tai, kaip jie smagiai ir tvariai keliauja Lietuvoje, kaip ne tik pasisemia įspūdžių, bet ir dirba prie bendrų projektų, tokių kaip „Keliautojų nameliai“.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Nuotraukoje — žygeivė ir piligrimė Asta Akromaitė