Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas užbėgti jiems už akių. Jis seka šiuo turiniu besidalijančias anketas ir sako, kad jų skaičius iš lėto auga, o orų ir klimato dezinformacija tampriai susijusi su prorusiškais naratyvais.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, apkaltinęs jį bandymu stabdyti Miškų įstatymo procesą ir ryšiais su tuo suinteresuotais lobistais. Dėl to jis žada kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o Seimo Antikorupcijos komisija dėl ministro pareiškimų pirmadienį šaukia neeilinį posėdį.

Pats buvęs viceministras kaltinimus neigia ir sako buvęs „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų.

Dėl atstovavimo miško pramonės interesams ministras taip pat kaltina Aplinkos apsaugos komiteto narį, socialdemokratą Audrių Radvilavičių, kuris prieš tapdamas Seimo nariu yra buvęs Miško darbų rangovų asociacijos pirmininku. Šis taip pat su tuo nesutinka.

Pernai Transparency International Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą apie tai, kas siekia daryti įtaką Lietuvos miškų politikoje. Pasak autorių, praėjusios kadencijos metu šiame lauke veikė beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų, bet tik devynių veikla buvo registruota oficialiose lobistinės veiklos deklaracijose.

Aktyviausios šiame lauke buvo dvi interesų grupės: medienos pramonės atstovai ir aplinkosaugos interesams atstovaujantys asmenys bei organizacijos, kurios laikosi skirtingų strategijų.

Tyrimo autoriai pažymi, kad nors pastaraisiais metais registruotų lobistų daugėja, informacija apie sprendimų priėmimą vis dar išsibarsčiusi, o dėl jos ribotumo kartais sunku suprasti, kieno interesai iš tikrųjų nugula į teisės aktus.

Laidoje tyrimo išvadas komentuoja TILS, nevyriausybinių organizacijų ir medienos pramonės atstovai bei Aplinkos ministerijos ir VTEK specialistai.

Aut. Vaida Pilibaitytė

Patalpose praleidžiame nuo 80 iki 90 procentų savo laiko. Todėl jų oro kokybė itin svarbi mūsų sveikatai. Specialistai pataria įrengiant ar atnaujinant namus vengti pavojingų medžiagų, tokių kaip lakieji organiniai junginiai ir ftalatai, rinktis kuo natūralesnius, specialiais ekologiniais ženklais pažymėtus gaminius.

Tokie produktai, kaip molio ar kalkių tinkai ir dažai, medinės grindys irgi populiarėja – tiesa, pardavėjai atskleidžia, kad jie pasirenkami dažniau ne dėl poveikio, o dėl estetikos, ir gali atsieiti brangiau.

O ką praktikoje reiškia kurti tokius namus, kurie būtų palankūs sveikatai ir aplinkai? Pasakoja klaipėdietis Andrius Vitkus.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Pernai rugsėjo pabaigoje po valdančiosios koalicijos rokiruotės pasikeitus Vyriausybei, aplinkos ministras Povilas Poderskis pareigas perleido savo viceministrui Kastyčiui Žuromskui. Diplomuotas aplinkos inžinierius anksčiau dirbo statybų ir finansų sektoriuje, o dabar kaip vieną iš savo veiklos prioritetų įvardija miškų politiką.

„Kalbant apie ateitį, taip, noras yra kuo daugiau miškų saugoti ir atliepti draustinių [poreikius], bet vis tiek didesnė dalis turėtų išlikti ūkininkavimui“, – sako partijos „Nemuno aušra“ deleguotas ministras, Povilą Poderskį pasikvietęs dirbti ministerijos kancleriu.

Paklaustas apie naujausius europinės svarbos buveinių būklės ataskaitos duomenis, rodančius, kad jų būklė yra bloga ir prastėja, ministras žada juos peržiūrėti, nes ten esą „pilkų zonų“. Kartu jis kalba apie planus saugoti daugiau gamtinių buveinių ir riboti ūkinę veiklą jų kaimynystėje.

Tarp svarbiausių K. Žuromsko planų taip pat ir didesni atlyginimai aplinkos apsaugos kontrolės sektoriaus darbuotojams bei jų funkcijų peržiūrėjimas, statybų leidimų išdavimų paprastinimas ir darbai susiję su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai 2027 m.

Su ministru kalbasi Vaida Pilibaitytė.

Siekiant stiprinti krašto gynybą, Kapčiamiesčio girioje planuojamas naujas karinis poligonas. Tačiau vietos bendruomenė jo nenori. Gyventojai nerimauja ir dėl aplinkos pokyčių – nuo miškų kirtimų iki triukšmo, priežasčių yra ir daugiau. Ką apie tai sako Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės atstovai?

Tuo metu gamtininkai su kariuomene tariasi, kaip išsaugoti čia perinčią nykstančią rūšį – vakarinį kurtinį. Kolkas nėra atlikta išsamių tyrimų, kaip kariuomenės veikla veikia trikdymui jautrią rūšį. Saugomų teritorijų specialistai atlieka stebėjimus ir siūlo vadinamąsias kompensacines priemones.

Siekiant kompensuoti neigiamą poveikį, Kapčiamiestyje plečiamas kurtinių apsaugai skirtas biosferos poligonas. Ar to užtenka?

Panaudotos garsinės ištraukos:
Alytaus gidas. Kapčiamiesčio poligonas: būti ar nebūti? https://www.youtube.com/watch?v=IIfbMN9DD-E&t=301s
Mano Kapčiamiestis. Kapčiamiesčio bendruomenės susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu. https://www.facebook.com/manokapciamiestis/videos/884517223985127
Augustave įrašytas vakarinio kurtinio teksėjimas iš „Xeno Canto“ vartotojo Jano Matusiako

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

„Galėčiau pasakyti, kad išradome būdą sukurti analoginę grybų animaciją. Arba galėčiau patentuoti „Mikio grybų kino techniką“ ir prieš 20 metų tai būtų visiškai normalu“, – sako Vilniuje gyvenantis kino kūrėjas Miki Ambrozy, kuris savo darbe panaudotus mikroorganizmus vengia vadinti savo „bendradarbiais“.

Filme „Telieka tik pėdsakas“, kartu su garso menininke Gaile Griciūte jis užfiksavo tai, kaip savo sode bando kompostuoti kino juostą, pasitelkdamas plastiką skaidančius dirvožemio grybus. Šio eksperimento rezultatas – netikėti ir stebinančiai gražūs vaizdai, tik išgauti ne cheminiu, o natūraliu būdu.

„Nors filmo iš dalies nebeliko juostoje, jo pėdsakai ir toliau cirkuliuoja ekologinėje sistemoje. Kaip apibūdinti šį sudėtingą ryšį?“ – klausia autoriai.

Vengrų kilmės menininkui, tyrinėjančiam eksperimentinį ekologinį kiną, įdomi vadinamoji „neaugimo poetika“. Savo kūriniuose jis ne tik kelia klausimus apie žmogaus ir gamtos santykį, bet ir permąsto patį kūrybos procesą: nuo sumanymo iki naudojamos įrangos, cheminių medžiagų iki archyvo, kuris, nekenkdamas aplinkai laikui bėgant suirtų.

Su Mikiu Ambrozy susitikome jo studijoje pasikalbėti apie kiną, gamtą, kūrybą ir vidurio bei rytų Europos tapatybę neramiais laikais.

Aut. Vaida Pilibaitytė

Šiemet jums parengėme daugiau kaip 40 pasakojimų, kurių temos įvairavo nuo viešojo transporto vizijų iki baltųjų lokių tyrimų, plėšriųjų paukščių apsaugos mieste, greitosios mados iki valdomų gaisrų ir negirdėtų dirvožemio garsų.

Aplinkosaugos laukas toks įvairus ir dinamiškas, kad „Vienkartinei planetai“ idėjų turime daugiau nei metuose savaičių joms sutalpinti.

Tradiciškai, baigiantis metams, trys šios laidos bendraautorės – Vaida Pilibaitytė, Inga Janiulytė-Temporin ir Karolina Panto susitinka LRT RADIJO studijoje apžvelgti labiausiai įsiminusių istorijų, pasiklausyti pašnekovų atsiųstų balso žinučių ir pažvelgti į tai, kas laukia ateinančiais metais.

Ved. Vaida Pilibaitytė

Aplinkos apsaugos departamentas lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Nemune ties Alytumi ir Druskininkais atlikti ne upės valymo, o gilinimo darbai, ir nustatė, jog šie darbai padarė beveik 8 milijonų eurų vertės žalą aplinkai. Dėl to Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kalbamės su Vilniaus universiteto mokslininkais zoologu Algirdu Kaupiniu ir geografu Laurynu Jukna, kurie šią vasarą praleido Nemune, tirdami laivakelio įrengimo darbų poveikį upei. L. Jukna atliko matavimus ir analizavo Vidaus vandens kelių direkcijos duomenis, A. Kaupinis kolegomis nustatė, jog žuvų nukastose Nemuno rėvose sumažėjo 8 kartus, o bestuburių - dvigubai.

Mokslininkai siūlo atkurti nukastas Nemuno rėvas, tuo metu Vidaus vandens kelių direkcija ir savivaldybės tikisi, kad darbai bus tęsiami.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Algirdo Kaupinio nuotrauka

Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.

Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas yra geros būklės – griovų ir šlaitų miškai, nes jie sunkiai pasiekiami kirtimo technikai.

Šis vertinimas atliktas pagal Europos Sąjungos metodiką ir padeda nustatyti gamtinės aplinkos pokyčius, pasiekimus ir iššūkius. Pasak specialistų, miškuose bioįvairovės nykimą lemia intensyvus ūkininkavimas, o kitose buveinėse – ganymo ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai arba tarša. Kai kur padėtį taip pat blogina ir invazinių rūšių įtaka bei klimato kaita.

Aplinkosaugos koalicijos teigimu, taip yra todėl, kad Lietuva nesiima reikiamų veiksmų bioįvairovei apsaugoti. Dar daugiau – šie tyrimų rezultatai buvo aptarti tik tarp specialistų, o visuomenei pristatyti nebuvo. „Man susidaro įspūdis, kad šią ataskaitą stengiamasi pakišti po kilimėliu. Dar daugiau – norima ginčyti jos rezultatus“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Laidoje saugomų gamtinių buveinių ir rūšių būklę komentuoja specialistai ir visuomenininkai.

Autorė – Vaida Pilibaitytė

Literatūrologė Radvilė Musteikytė tyrinėja klimato kaitos grožinę literatūrą arba cli-fi. Šiame lauke gausu distopijų, tačiau pastaruoju metu šią tendenciją siekiama atsverti. Nauji literatūriniai judėjimai skatina ieškoti šviesos ir kurti minties eksperimentus apie geresnį pasaulį. Vis tik, pastebi R. Musteikytė, distopijas rašyti gali būti lengviau.
Kokius siužetus siūlo ir klausimus kelia klimato kaitos grožinė literatūra? Kokias knygas literatūrologė pati mėgsta ir rekomenduotų skaitytojams?

Autorė Inga Janiulytė-Temporin