Dzūkijos nacionaliniame parke siekdami atverti žemynines kopas gamtininkai šiemet pirmą kartą pasitelkia ugnį. Vadinamasis kontroliuojamas miško paklotės deginimas pavasarį vyko trijuose atrinktuose plotuose, į kuriuos jau sugrįžta retų vabzdžių rūšys – smėliabitės ir tarkšliai.

Rudenį planuojamas dar vienas šių gamtotvarkos darbų etapas. Šį kartą – miške.

Kodėl gamtoje gaisras gali būti ne tik pražūtingas, bet ir naudingas? Kaip gamtininkai planuoja ir kontroliuoja ugnies panaudojimą kaip gamtotvarkos priemonę? Kaip jie stebi jų pačių inicijuotus pokyčius ir kokio tikisi rezultato?

Autorė Vaida Pilibaitytė