Lietuvių liaudyje netrūko tikėjimų, kuriais buvo bandoma paaiškinti žmogaus polinkį į nusikaltimus, pavyzdžiui, buvo sakoma, kad jei nėščioji paims svetimą daiktą - jos vaikas bus vagis, arba jeigu vaikui gimstant ant stalo guli duonriekis peilis ašmenimis į viršų - tai užaugęs jis žmogui atims gyvybę. Šioje laidoje kartu su istoriku dr. Domininku Burba kalbėsimės apie XVIII-XX a. nusikaltimus, nusikaltėlius ir jų laukusias bausmes, skirtas teismų arba… visuomenės.

Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

Šį kartą „Bala žino“ kalbėsime apie šiurpes – vaikų pasakojamas baisias istorijas, kurioms užtenka tamsesnio kambario, kelių klausytojų, pritildyto balso ir patikinimo, kad „čia tikrai buvo“. Juodoji ranka, Pikų dama, paslaptingi telefono skambučiai, atgyjantys paveikslai, krauju užrašyti perspėjimai – iš pirmo žvilgsnio šios istorijos gali atrodyti paprastos ar net naivios, tačiau jose atsiskleidžia labai daug vaikų pasaulio: baimės, slaptumas, noras išbandyti ribas ir keistas malonumas saugioje aplinkoje patirti tai, kas baisu.
Kodėl vaikus taip traukia gąsdinti ir gąsdintis? Kiek šiurpėse svarbus pats tekstas, o kiek – pasakojimo aplinka, balsas, pauzės? Kodėl pavojus jose taip dažnai įsikuria namų aplinkoje – veidrodyje, pianine, lėlėje, telefone ar paveiksle? Ir ar šiandien šiurpės vis dar gyvos, o gal jos persikėlė į socialinius tinklus ir internetu plintančias istorijas?
Apie vaikų šiurpiųjų pasakojimų pasaulį kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, folkloro tyrėja Laima Anglickiene.

Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.

Įkapių dėjimo paprotys, kaip rodo archeologiniai tyrimai, egzistuoja mažiausiai 100 000 metų. Laidoje kartu su archeologe dr. Šarūne Valotkiene kelsimės į I-XVI a. Lietuvą ir patyrinėsime, ką mūsų šalies teritorijoje gyvenusios gentys dėdavo į kapus vyrams, moterims ir vaikams, kokia šių įkapių simbolika. Pakalbėsime apie tai, kokie gi šio seno papročio aidai randami etnografinėje medžiagoje ir šiandienoje.
Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

Šįkart „Bala žino“ aiškinasi, kaip tradiciniame Lietuvos kaime vaikas tapdavo jaunimo bendruomenės nariu. Šiandien pilnametystę ir suaugystę siejame su brandos atestatu, vairuotojo teisėmis, aštuonioliktuoju gimtadieniu ar pirmu darbu, tačiau tradicinėje kaimo bendruomenėje vien amžiaus dar nepakako – reikėjo, kad tave pripažintų savi. Kaip piemuo tapdavo pusberniu, bernu, o piemenė – pusmerge ir merga? Kokie išbandymai, juokai, kūno brandos ženklai ir papročiai lydėjo šį virsmą? Ar iniciacijos buvo šventė, socialinis bilietas į jaunimo pasaulį, o gal, šiandienos akimis, gana šiurkšti bendruomenės pramoga ir patyčios?
Apie XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės jaunimo brandos apeigas Lietuvoje kalbėsimės su Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Žilvyčiu Šakniu. (S)
Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

Kaip rodo statistika, Lietuvoje daugiau nei pusė išsiskyrusių porų turėjo nepilnamečių vaikų, iš kurių didžioji dalis liko gyventi su motinomis, tačiau, kaip parodė dr. Rūtos Latinytės atliktas tyrimas, pastarosios susiduria su daugybe stereotipų, apsunkinančių tiek jų, tiek jų atžalų gyvenimus. Į šią opią problemą laidoje pažvelgsime per mitologijos prizmę ir panagrinėsime laimės vaizdinį, kuris galbūt galėtų tapti atspirties tašku, keičiant nusistovėjusį požiūrį į vienišas motinas.

Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

1926 metų rugsėjį „Draugija kovai su tuberkulioze“ publikavo pirmąjį laikraščio „Kova su džiova“ numerį. Laidoje pasigilinsime, kodėl prireikė tokio leidinio, kas jame buvo rašoma ir ar liaudis paisė gydytojų nuomonės bei patarimų tuberkuliozės klausimais.

Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

Šįkart „Bala žino“ kalbėsime apie du brolius Basanavičius – Joną ir Vincą – ir jų bendrą indėlį į lietuvių folkloristiką. Minėdami Jono 175-ąsias ir Vinco 165-ąsias gimimo metines, pasigilinsime ne tik į tautos patriarcho, bet ir į jo jaunesniojo brolio veiklą, nes pastarojo nuveikti darbai ilgai liko Jono nuopelnų šešėlyje. Kaip atsirado garsieji J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniai? Kaip vyko brolių bendravimas ir bendradarbiavimas, kokie prašymai, nurodymai ir rūpesčiai atsiskleidžia jų laiškuose vienas kitam? Ir, svarbiausia, ar lietuvių folkloristikos istorijoje nebūsime pražiūrėję savosios brolių Grimų versijos?

Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

XV a. į Europą Kristupas Kolumbas pargabeno ne tik bulves, pomidorus, kukurūzus, bet ir tabaką. Pastarasis augalas netruko ne tik išplisti, bet ir būti pakrikštytas „velnio žole“, o jo vartojimas galėjo užtraukti įvairias bausmes skirtingose religinėse bendruomenėse. Paskutinėje antrojo sezono laidoje gilinamės į lietuvių išmonę aiškinant tabako atsiradimą, paplitimą ir pripratimą.
Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys

Kaip sako lietuvių patarlė, „Verčiau jaunai martauti negu senai mergauti“ - taip nuo pat vaikystės mergaitėms tradicinėje bendruomenėje buvo diegiama, kad jų gyvenimo tikslas - ištekėti ir susilaukti vaikų. Tačiau kaip ir dabar, taip ir seniau, vaikas (ar vaikai) galėdavo rastis ir iki vestuvių, o susilaukti vaikų tiek, kiek Dievas duos, taip pat ne visada būdavo pageidaujama, ypač turint omenyje, su kokia rizika susidurdavo gimdyvės iki pat XX a. vidurio, tad būdavo imamasi tam tikrų priemonių, kaip to nėštumo išvengti. Šioje laidoje apie reprodukciją, moterų pasirinkimus, jų kūno autonomiją ir visuomenės lūkesčius kalbame su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja, etnologe dr. Rasa Paukštyte-Šakniene.

Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys