Kas šilčiausiai išlydėtų į vasarą? Kas šiuo metu smarkiausiai virpina širdis? Laidos vedėjų Gerūtos ir Gintaro parinktas šiuo metu dažniausiai jų klausomų muzikos kūrinių dešimtukas.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Antoníno Dvoržako Simfonija Nr. 9, „Iš Naujojo pasaulio“ yra laikoma viena pačių ryškiausių ir stipriausių kada nors sukurtų simfonijų. Domimės, kodėl ji tapo tokia populiari ir kokios bazinio akordo natos kūrinį daro tokį yaptingą.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Kiek šedevrų gimė dėl to, kad jų kūrėjus rėmė mecenatai? Kokių mecenatystės istorijų žinome? O kaip šiandien veikia tokie geradariai? Pokalbis studijoje su LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Skamba vienintelės minoro tonacijoje sukurtos Wolfgango AMadėjaus Mozarto fortepijoninės sonatos - Nr. 8 a-moll ir Nr. 14 c-moll.

Ved. Gerūta Griniūtė

„Bazinis akordas” supažindina su legendomis apipintu Edvardo Griego fortepijoniniu koncertu a-moll. Mylimas, nekenčiamas, euforiškas, fatališkas – pianistams šis kūrinys dovanojo karjeras, o publikoms – neišdildomus įspūdžius ir galimybę prisiliesti prie Norvegijos kultūros.

Ved. Gintaras Januševičius

Skirtingos gėlės ir žaliuojančios bei žydinčios pievos įkvėpė dešimtis literatūros, dailės ir muzikos kūrėjų. Šiandien kviečiame išgirsti gėlių žydėjimą ir susipažinti su gėlėmis-simboliais muzikos kūriniuose.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Galbūt būtume turėję kažką „vagneriško“ – jei tai būtų visiškai Edwardo Griego vizija, gal tai būtų nepertraukiamas kūrinys. Dabar turime smulkias pjeses. E. Griego tikslas, kiek žinau, buvo kuo tiksliau perteikti charakterį, <...>, E. Griegas kuo toliau tuo labiau degė šio kūrinio idėja ir tikėjo, kad jis gali tai padaryti gerai, jautė, kad jis gerai supranta norvegų mitologinę spalvą“, – apie E. Griego „Perą Giuntą“ kalba fleitininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantas, pedagogas Paulius Gefenas.

Šiandien laidoje klausomės pagal Henriko Ibseno pjesę E. Griego parašytų siuitų „Peras Giuntas“ dalių. Kaip ir kodėl atlikėjai interpretuoja „Rytą“, „Anitros šokį“ ir pjesę „Kalnų karaliaus oloje“?


Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Meninės dainos žanras – neatsiejamas romantizmo epochos simbolis. Trumpose ir gležnose dainose kompozitoriai užkoduodavo savo tyriausius jausmus ir stipriausius troškimus. Tačiau žanro ištakas randame dar viduramžiais, o prie jo iškilimo nemažai prisidėjo klasicizmo epochos kūrėjai. „Bazinis akordas” supažindina su Josepho Haydno, Wolfgango Amadėjaus Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno dainomis.

Ved. Gintaras Januševičius

„Iki kol ateiname į tą etapą, kai galime gerai sugroti W. A. Mozartą, jau būna labai daug informacijos sudėta į galvą... Ir visa ta informacija kartais trukdo muzikai skambėti naiviai, nuoširdžiai, paprastai. Mums juk norisi atlikti gerai, protingai! Bet nuoširdumo ir paprastumo dažnai pritrūksta“, – apie W. A. Mozarto muzikos interpretavimą kalba Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas smuikininkas Dainius Puodžiukas.

Laidoje skambės sąvoka „Manheimo raketa“, kils klausimų, kur pradingo dar vienas serenados menuetas, kalbėsimės, kodėl W. A. Mozarto muziką dažnai reikia įsivaizduoti kaip operą. O eteryje girdėsime „Mažąją nakties muziką“.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Kokius kūrinius ir jų interpretacijas verta išgirsti, norint pajusti pavasarį? Apie metų laiką, įkvėpusį ne vieną kūrėją, ir pavasario atspindžius muzikoje.

Ved. Gintaras Januševičius