Kaip skamba šv. Kalėdos skirtinguose pasaulio kraštuose? Kokių įdomybių atrandame klausydamiesi, pavyzdžiui, lietuvių ir ispanų liaudies dainų? Leidžiamės į kelionę su pasaulio kalėdinėmis dainomis ir giesmėmis.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Josepho Haydno Simfonija Nr. 45 fis-moll, dar vadinama „Atsisveikinimo simfonija“ yra viena dažniausiai skambančių šio kūrėjo simfonijų pasaulyje. Koks atsisveikinimas užšifruotas kūrinyje?

Ved. Gerūta Griniūtė

Rinktinių lopšinių, palikusių pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje, grojaraštis.

Ved. Gintaras Januševičius

„Smuikas ir fortepijonas čia – kaip vienas darinys, ypač šioje sonatoje. Tai nėra tema ir akompanimentas, kai fortepijonas pritaria, o smuikas dainuoja , pamenu, kai mokinausi šią sonatą – o pirmiausia juk visada mokiniesi savo partiją – tai atrodė taip keista ir nepilnavertiška… Lyg bandytum eiti slidinėti ant kalnų be slidžių“, – apie svarbų smuiko ir fortepijono ryšį interpretuojant Césaro Francko Sonatą smuikui ir fortepijonui kalba smuikininkė Dalia Dedinskaitė. Šiandien analizuojame C. Francko sonatos interpretavimo subtilybes.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Johanneso Brahmso „Variacijos Haydno tema“ šiandien galimai turėtų būti vadinamos „Variacijomis Pleyelio tema“. Vis dėlto, kol mįslė galutinai neįminta, šiandien „Bazinio akordo grojaraštyje“ domimės šia detektyvine istorija ir klausomės šio paslapties skraiste apgaubto kūrinio, dar turinčio „Šv. Antano variacijų“ pavadinimą.

Ved. Gerūta Griniūtė

1908 metais prancūzų kompozitorius Maurice‘as Ravelis sukūrė siuitą „Gaspard de la nuit“ („Nakties Gasparas“, arba „Nakties košmarai“). Kuo ypatinga ši siuita? Ką vertėtų žinoti imantis jos interpretacijos ar klausantis kūrinio atlikimo?

Ved. Gintaras Januševičius

„Apalačų pavasaris“ – amerikiečių kompozitoriaus Aarono Coplando simfoninė siuita, atsiradusi iš kompozitoriaus baleto tokiu pat pavadinimu. Būtent siuita ir jos interpretacijos šiandien, minint Aarono Coplando 122-ąjį gimtadienį, pateko į mūsų rankas. Kuo ypatingas šis kūrinys? Apie ką pasakoja? Kaip jį atskleisti?

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

1890 metais nusprendęs išeiti į pensiją, 1891-aisiais Johannes Brahmsas vėl ėmėsi muzikos kūrybos. Taip nutiko dėl to, kad jis išgirdo nepakartojamai grojantį klarnetininką Richardą Mühlfeldą. Šiam muzikui J. Brahmsas sukūrė dar ne vieną kūrinį. Šiandien kartu su klarnetininku Macdara Ó Seireadáinu kalbamės apie pagrindines Brahmso kūrybos bazinio akordo natas ir jo Kvinteto klarnetui ir styginiams Op. 115 interpretaciją.
Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Mano „Requiem“ nuo pradžios iki pabaigos vyrauja labai žmogiškas tikėjimo amžinuoju poilsiu jausmas“, – sakė prancūzų kompozitorius Gabrielis Fauré. Toks ramus ir giedras ir yra jo kūrinys tinkamas kiekvienam, norinčiam ramiai pabūti su mintimis apie gyvenimą – tiek laikinąjį, tiek amžinąjį.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Kiek garso įrašų atsiradimas darė ir tebedaro įtaką klausytojams, kompozitoriams ir muzikos interpretacijų kūrėjams? Apie tai kalbamės su muzikologe, muzikos kritike, LRT KLASIKOS laidų kūrėja ir vedėja Jūrate Katinaite ir garso įrašų režisiere, prodiusere Aleksandra Keriene.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius