Fryderyko Chopino kūriniai, sukurti 1842 metais, į muzikos literatūros repertuarą įrašyti aukso raidėmis – tais metais gimė Ekspromtas Nr. 3 Ges-dur, Baladė Nr. 4 f-moll, „Herojiniu“ vadinamas polonezas As-dur ir Scherzo Nr. 4 E-dur. Apie kūrinius ir jų interpretacijas pasakoja Gintaras Januševičius.

Ved. Gintaras Januševičius

„Nuostabūs fontanai ir skėčius primenančios pušys, išnyrančios iš horizonto, yra tie dalykai, kurie labiausiai prakalbina mano vaizduotę“, –sakė XX a. italų kompozitorius Ottorino Respighi, sukūręs trilogiją „Romos fontanai“, „Romos pušys“ ir „Romos šventės“.

Šiandien klausomės kūrėjo orkestrinės siuitos „Romos pušys“ interpretacijų.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Prancūzų kompozitoriaus Maurice‘o Ravelio siuita „Kupereno kapas“ – tai paminklas I Pasauliniame kare žuvusiems kūrėjo bičiuliams ir nusilenkimas visai Prancūzijos kultūrai, jos istorijai. Šiandien „Bazinio akordo“ grojaraštyje „Kupereno kapo“ dalis interpretuoja skirtingi pianistai.

Ved. Gerūta Griniūtė

Kokios svarbiausios Gustavo Mahlerio Simfonijos Nr. 2 dar vadinamos „Prisikėlimo“ simfonija bazinio akordo natos? Į ką verta atkreipti dėmesį klausytojui? Šv. Velykų proga „Bazinis akordas“ kviečia pažinti didingą G. Mahlerio Simfoniją Nr. 2 iš arčiau.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Scenografija iš pradžių buvo sumanyta labai tradicinė, ispaniška – ant aukšto kalno su aukštakulniais šokanti flamenko rūbais apsirengusi ponia. Ravelis perkelia tai į atvirą orą, kur tolimoje rūksta gamyklų, fabrikų dūmai. Tas momentas labai svarbus – ritmo, kaip techninio prado sugretinimas su tuo, kas yra žmogiška – melodija. Žmogaus dvasia, arba kūniškas virpulys, sklendžia virš to, kas yra techniška, brutalu ir civilizuota“, – apie Maurice’o Ravelio kūrinį „Boléro“ kalba Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas. Į kokias svarbiausias bazinio akordo natas jis atkreipia dėmesį, interpretuodamas M. Ravelio „Boléro“?

Laidos vedėjai Gerūta ir Gintaras kviečia išgirsti, kaip skirtingai gali suskambėti „Boléro“, patekę į skirtingų dirigentų rankas.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Šnekant apie Haydną, savybė, kuri man labai svarbi, yra tas gyvybiškumas, žmogiškumas. O tai, kas nepatinka ir trukdo klausyti jo muzikos – tai tas schematiškas įsivaizdavimas, kad klasikinė muzika turi kažkokį kanoną. Haydno kūrybai tai sunkiai pritaikoma, nes jei interpretacijoje nėra to gaivalo – pokštavimo, ekscentriškumo, žmogiškos minties, spontaniškumo – tai muzika netenka savo pagrindinio užtaiso“, – apie Vienos klasiko Josepho Haydno muzikos interpretavimą kalba Čiurlionio kvarteto narys, altininkas Gediminas Dačinskas.

Minėdami J. Haydno 290-ąsias gimimo metines šio kompozitoriaus muzikos interpretavimo niuansus apžvelgia ir iš arčiau su „Imperatoriškuoju“ styginių kvartetu supažindina laidos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Dainos žanras ir jo interpretacija skirtinguose kraštuose skirtingais šimtmečiais turėjo ir tebeturi skirtingas taisykles. Šiandien Gintaras Januševičius kviečia kartu keliauti į JAV ir klausytis ryškiausių George'o Gershwino dainų ir įdomiausių jų interpretacijų.

Ved. Gintaras Januševičius

Baroko kompozitoriaus, vienos iš svarbiausių muzikos figūrų Vakarų muzikos istorijoje Johanno Sebastiano Bacho gimimo dieną kalbamės apie jo orkestrinę muziką - keturias orkestrines siuitas. Laidoje svečiuojasi orkestro „Musica Humana“ meno vadovas, dirigentas, obojininkas prof. Robertas Beinaris.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Muzikai“, „Margarita prie ratelio, „Girių karalius“, „Ave Maria“ ir daugelis kitų Franzo Schuberto dainų tapo tikra klasika, iki šių dienų skambančia kamerinės muzikos koncertų salėse. Šįkart „Bazinis akordas“ kviečia pajusti Schubertiados reiškinį ir išgirsti rinktines populiariausių F. Schuberto dainų interpretacijas.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Aš linkęs pianistais virtuozais vadinti tuos pianistus, kurių grojime girdime fejerverkus, vandenynų bangavimus, vaikų kikenimą, paukščių čiulbėjimą ar milijonus kitų vaizdinių bei emocijų, o nepriekaištinga technika tėra tų vaizdinių kūrybos elementas – tarsi nepastebimas, savaime suprantamas. Būtent tokio lygio meistriškumo F. Chopinas mums visiems ir linkėjo savo etiuduose“, – sako pianistas, laidos vedėjas Gintaras Januševičius, šiandien kviečiantis išgirsti F. Chopino etiudų op. 10 grojaraštį.

Ved. Gintaras Januševičius