Barokas – tai epocha, kurią vadiname tam tikru atskaitos tašku muzikos istorijoje. Šiandien, pradėdami švęsti Europos senosios muzikos savaitę, laidos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius kviečia klausytis jau gerai žinomų Baroko kūrėjų darbų ir atrasti galbūt dar negirdėtas pavardes ir kūrinius.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Tas, kurio širdį pagrobė girios nimfa, te niekad nebesitiki jos atgauti“, – rašė švedų rašytojas Viktoras Rydbergas. Muzikoje tai įamžino suomių kompozitorius Jeanas Sibelius. „Bazinio akordo“ grojaraštyje skamba simfoninė baladė „Girios nimfa“ ir simfoninė poema „Pavasario daina“.

Ved. Gerūta Griniūtė

Moterys muzikos pasaulyje: Kokia situacija šiandien? Ar vis dar svarbu kalbėti apie lygias galimybes? Kalbamės su Fortepijono studijos „TonArt“ įkūrėja, pianiste Egle Andrejevaite ir muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Skamba prancūzų impresionisto Maurice'o Ravelio „Pavana mirusiai princesei“ ir Styginių kvartetas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip skamba Ukrainos akademinė fortepijoninė muzika? Ar daug ukrainiečių kompozitorių ir jų kūrinių žinome ir interpretuojame scenose? Laidos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius kviečia pasklaidyti Ukrainos kompozitorių fortepijoninės muzikos puslapius.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Kai juos carinė Rusija spaudė dėl kalbos ir dėl kultūros, kai laikė, kad Suomija yra kažkokia viena iš Rusijos gubernijų, tai Sibelijui tas „užvirė“, jame labai spontaniškai gimė kūrinys“, – apie Jeano Sibelijaus simfoninę poemą „Finlandia“ kalba dirigentas, pedagogas Martynas Staškus.

Laidos vedėjai Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius aiškinasi šio kūrinio interpretavimo subtilybes.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

„Be abejonės - menuetas“, – į klausimą, koks pats populiariausias, žinomiausias yra lenkų kompozitorius Ignaco Jano Paderewski kūrinys, atsako dr. Sławomiras Wilkas, Gdansko Stanislawo Moniuszkos muzikos akademijos fortepijono katedros pedagogas. Ir priduria, kad šiame kūrinyje girdimi pasažai skamba tikrai virtuoziškai, tačiau parašyti jie gana patogiai, lyg norint sukelti daug efekto.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Ištarus Johanno Wolfgango Goethe‘s kūrinio pavadinimą „Girių karalius“, ko gero pirmieji muzikiniai motyvai, atkeliaujantys į mintis, tai vokiečių kompozitoriaus Franzo Schuberto kūryba. Tačiau mirties ir gyvenimo dramą pasakojanti sergančio vaiko ir jį iš ligos skubančio gelbėti tėvo istorija muzikos garsais tapyta daugelio skirtingų muzikos kūrėjų. Šiandien kviečiame pažinti galbūt dar nežinomus „Girių karaliaus“ veidus.

Ved. Gintaras Januševičius

„Kalbu apie stiliaus lengvumą, bet tai tikrai nėra atlikimo lengvumas. Atlikti – nepaprastai sunku. Turi negroti banaliai, primityviai, perdėtai paprastai, bet tas prancūziškas rafinuotumas... Tai tikrai yra Poulenco muzikoje , <...> tai – labai intelektuali muzika, nežiūrint stiliaus lengvumo“, - sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų prorektorė, pianistė prof. Rūta Rikterė, ne kartą skambinusi Franciso Poulenco Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui įvairiose scenose. Šiandien laidoje tyrinėjame šį kūrinį.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Camille‘io Saint-Saenso Simfonija Nr. 3, dar vadinama „Vargonų simfonija“, paties kompozitoriaus buvo labai branginama. Apie savo didžiulį kūrinį jis yra sakęs: „Į šią simfoniją sudėjau viską, ką tik galėjau. To, ką joje
pasiekiau, nebepasieksiu niekada daugiau“. Šiandien „Bazinio akordo“ grojaraštyje skamba būtent šis Saint-Saenso kūrinys.

Ved. Gerūta Griniūtė