Vienkartinė planeta

„Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuri skatina atrasti originalius architektūros sprendimus“, - apie šių metų Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje sako projekto kuratorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis.
Šioje bienalėje jis su komanda pristato architektūrinius projektus, kuriuose medžiai integruoti į pastatus - per angas stoguose stiebiasi į viršų. Tokių projektų yra sukūręs ir jis pats, ir kiti Lietuvos architektai.
Gabrielė Ubarevičiūtė iš architektų studijos „AFTER PARTY“ pažymi, kad įgyvendindant tokias idėjas, renkasi dirbti su arboristais.
Tai medžių priežiūros specialistai. Profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad svarbu, jog architektai pradėtų su arboristais konsultuotis kuo anksčiau, antraip galima per stipriai pakenkti ir pastato akcentu turėjęs būti medis po kelių metų nunyks – dėl per mažai ploto šaknims, atribojimo nuo gruntinių vandenų ar betoninio stogo, kurio kaitra išdžiovina medį.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Naujai formuojamai Vyriausybei paviešinus savo programą, diskusijas sukėlė joje atsiradusi nuostata valstybinių miškų valdymą perduoti Žemės ūkio ministerijai.

„Kol nėra peržiūrėta valstybės politika miškų klausimais, atsakomybių stumdymas tarp ministerijų kelia strateginę grėsmę,“ – sako Kęstutis Navickas, ankstesnėse vyriausybėse dirbęs ir aplinkos, ir žemės ūkio ministru.

Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė tai vadina „nemaloniu siurprizu“ ir pastebi, kad dokumente bene labiausiai perrašytas miškų politikos skyrius, ženkliai atsitraukiant nuo aplinkosauginių ambicijų ir prioritetą kreipiant miškų naudojimo, o ne saugojimo linkme.

Visuomenininkai ir opozicija taip pat kritikuoja tai, kad iš programos dingo Nacionalinis susitarimas dėl miškų dėl miškų ir atsirado siekis „optimizuoti“ saugomas teritorijas.

Prie šių pakeitimų sako prisidėjęs valdančiųjų atstovas Audrius Radvilavičius, kuris tikina, kad naujoji programa kaip tik atspindi geresnę pusiausvyrą tarp ūkinių ir gamtinių interesų miškų valdymo srityje.

Laikinai pareigas einantis Aplinkos ministras Povilas Poderskis rugsėjo 17 d. pristatydamas programą, prie kurios pats nedirbo, Seimo Aplinkos apsaugos komitete prisipažino, kad kai kurios nuostatos jam buvo „siurprizas“.

Siūlymo valstybinių miškų valdymą perduoti ministerijai nepalaiko ir Prezidentas Gitanas Nausėda, atmetęs „Nemuno aušros“ teiktą P. Poderskio kandidatūrą toliau eiti pareigas, tad Aplinkos ministerijai toliau ieškoma naujo vadovo.

Nerimą keliančius ženklus aplinkosaugos politikoje komentuoja buvę ir esami valdantieji bei visuomenininkai.

Autorė – Vaida Pilibaitytė

Liepos gale paskelbta Tarptautinio teisingumo teismo patariamoji nuomonė dėl valstybių įsipareigojimų saugoti klimatą klimato teisingumo aktyvistų laikoma lūžio tašku. Dedama daug vilčių į tai, kad ateityje ji padės vietos teismuose stabdyti naujus iškastinio kurio projektus, ir kad labiausiai nukentėjusioms šalims iš teršėjų bus lengviau išsireikalauti klimato reparacijų.

Cynthia Houniuhi yra viena iš 27 Ramiojo vandenyno salų teisės studentų, kurie sutelkė skirtingas valstybes, kad šios kreiptųsi į aukščiausią pasaulio teismą šio išaiškinimo. Svarstymuose dalyvavo 100 šalių.

Šiandien Cynthia jau nebe studentė, o teisės dėstytoja. Su ja kalbėsimės apie 6 metus užtrukusį procesą, jo priežastis ir kur su šiuo išaiškinimu planuoja judėti toliau.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Panaudotos garsinės ištraukos: LRT „Labas rytas, Lietuva“, The World is an Island - PISFCC ICJ Campaign Launch, Tarptautinio teisingumo teismo video įrašai žiniasklaidai

Vertimus skaito Rūta Dambravaitė ir Edvinas Kučinskas

Tarpautinio teisingumo teismo nuotrauka

Šiemet Norvegijos Svalbardo salyne mokslininkai atliko naujoviškus tyrimus – pirmą kartą paėmė baltųjų lokių riebalinio audinio biopsijas, kad galėtų ištirti teršalų poveikį jų sveikatai.

Visgi, nepaisant ilgalaikio teršalų poveikio, baltieji lokiai neparodė prastos sveikatos požymių. Tačiau sparčiai tirpstantys ledynai jų įpročius keičia – nuo buveinių iki mitybos. „Jie gana dažnai medžioja elnius, plėšia paukščių kolonijas, net ėda žolę, nors tai daug energijos ir nesuteikia“, - sako daugiau nei 20 metų baltuosius lokius tiriantis Norvegijos poliarinio instituto mokslininkas Jon Aars.

Tai kelia nerimą ne tik Arkties, bet ir visos Žemės ekosistemai, todėl apie šiuos tyrimus mokslininkai siekia kalbėti kuo plačiau. „Žmonės domisi baltaisiais lokiais, nes jie atrodo žavūs, mieli. Jei tai pritraukia dėmesį į klimato kaitos problemas Arktyje ir visame pasaulyje, tuo reikia naudotis“, - priduria Norvegijos poliarinio instituto tyrėja Marie-Anne Blanchet.

Apie baltųjų lokių tyrimus Arktyje ir ką tai reiškia mums – šiandien laidoje.

„Tai be galo įdomi ir mažai tyrinėta tema pasaulyje, itin svarbi kilmato kaitos kontekste“, - sako disertaciją apie veganizmo fenomeną Lietuvoje rašanti sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė. Anot jos, dažniausiai ne siekis pakeisti mitybą žmones skatina tapti veganais, o etinės ir moralinės priežastys.

Tačiau žiniasklaidoje veganizmas dažnai vis dar pristatomas paviršutiniškai, gajūs neigiami stereotipai. „Įkūrusi organizaciją išgirsdavau net anekdotinių komentarų, kad slapčia valgau šašlykus, nes mano neva putlūs žandai“, - pasakoja nevyriausybinės organizacijos „Augalyn“ įkūrėja Meda Šermukšnė.

Jos teigimu, apskritai svarbu didinti sveiko augalinio maisto prieinamumą Lietuvoje – tai rodo ir tyrimai, pabrėžiantys, kad Lietuvoje valgome per daug raudonosios mėsos ir per mažai vaisių ir daržovių.

Kaip kurti kompleksišką, nuoseklų požiūrį į augalinę mitybą? Kaip skatinti supratingumą tarp visavalgių ir veganų? Apie tai ir daugiau – laidoje.

Autorė Karolina Panto

Prieš daugiau nei savaitę asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ paskelbė, kad nutūpęs ant elektros stulpo žuvo jau antrasis Šiaulių Pietiniame išperėtas didysis apuokas. Asociacija sukūrė peticiją, kuria reikalauja Aplinkos ministeriją ir ESO imtis veiksmų, kad apsaugotų paukščius.

Kiek plėšriųjų paukščių žūtis lemia neizoliuoti elektros laidai? Tai klausimas, į kurį, pasirodo, ne taip lengva atsakyti.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Dzūkijos nacionaliniame parke siekdami atverti žemynines kopas gamtininkai šiemet pirmą kartą pasitelkia ugnį. Vadinamasis kontroliuojamas miško paklotės deginimas pavasarį vyko trijuose atrinktuose plotuose, į kuriuos jau sugrįžta retų vabzdžių rūšys – smėliabitės ir tarkšliai.

Rudenį planuojamas dar vienas šių gamtotvarkos darbų etapas. Šį kartą – miške.

Kodėl gamtoje gaisras gali būti ne tik pražūtingas, bet ir naudingas? Kaip gamtininkai planuoja ir kontroliuoja ugnies panaudojimą kaip gamtotvarkos priemonę? Kaip jie stebi jų pačių inicijuotus pokyčius ir kokio tikisi rezultato?

Autorė Vaida Pilibaitytė

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje vyksta paroda „JOKIO JOKIO TVANO“. Ji remiasi pernai išleista, rašytojos Audros Baranauskaitės ir dailininkės Eglės Lekevičiūtės sukurta knyga su nuorodomis į klimato krizės keliamas grėsmes, atsakingą vartojimą ir pagalbą vienas kitam ištikus nelaimei.
Eglė Lekevičiūtė – taip pat ir interaktyvių instaliacijų kūrėja. Parodoje ji sako norėjusi knygos iliustracijas prikelti antram gyvenimui, taip pat sukurti erdvę, kur mažiesiems būtų gera ateiti ir būti, ir suteikti aiškiai suprantamos informacijos juos atlydėjusiems suaugusiesiems. Psichologai pataria su vyresniais vaikais, apsilankiusiais parodoje, ir pasikalbėti. Tačiau kaip pradėti pokalbį tema, kuri kelia tiek nerimo ir kaltės?
Ieškome atsakymų su kūrėjomis iš Lietuvos, Italijos meteorologu, knygos „Na ir karštis!” autoriumi Luca Mercalliu ir Barselonoje įsikūrusia mokslo žurnaliste Elisabeth Pain.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Vertimus skaito Viktoras Paulavičius ir Vaida Pilibaitytė

Joaquin Mora nuotrauka

Šiemet įsteigimo 25-metį mininčio Kuršių nerijos nacionalinio parko pievose vėl vasaroja ožkos ir avys. Jau ne pirmus metus iš Žemaitijos atvežta nedidelė banda nuo gegužės iki rugsėjo įkurdinama ten, kur stengiamasi palaikyti šiam kraštui būdingą bioįvairovę.

Pasak gamtosaugininkų, jau išnykusi tradicinė ganiava padeda stabdyti krūmų, medžių ir invazinių augalų rūšių plitimą. Dabar tai – gamtotvarkos priemonė, kuri yra laikoma vienu natūraliausių būdų, leidžiančių išlaikyti atviras gamtines buveines bei stabdyti nepageidaujamų augalų įsigalėjimą.

Nepaisant to, kad stebėsena patvirtina ganiavos naudą gamtai, specialistai vis dar susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į naminius gyvūnus saugomame kraštovaizdyje.

Autorė Vaida Pilibaitytė

Lietuvoje rudųjų lokių apskaita nevykdoma, tačiau šiemet jų fiksuojama daugiau nei kitais metais. Latvijoje lokiai moksliniais metodais tiriami 15 metų. Per tą laiką individų skaičius išaugo nuo kelių iki 150-ies.
Žinduolių tyrėjai sako, kad augant lokių populiacijai, nebūtinai turi daugėti ir konfliktų su žmonėmis. Įprastai žinios ir priemonės, atgrasančios lokius nuo žmonių maisto šaltinių gerokai sumažina netikėtų susidūrimų ir nuostolių riziką.
Lokiai dažniausiai pastebimi prie medžiotojų įrengtų šėryklų. Pasak mokslininkų, galbūt čia galima surasti atsakymą, kodėl daugėja lokių.

Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Latvijos valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ nuotraukoje – suaugusio rudojo lokio priekinės pėdos pėdsakas. Jo plotis - 16 centimetrų.