„Jurgio pėda“ – taip vilnietė Ona Vita Nivinskienė pavadino iš giminės paveldėtą pusantro hektaro miško plotą Ignalinos rajone, kurį neseniai padovanojo „Sengirės fondui”. Šio fondo vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė sako, kad tai ketvirtas atvejis, kai privataus miško savininkas perleidžia sklypo globą fondui. Kokius miško plotus jau saugo šeštus metus veikiantis fondas? Ko trūksta, kad Lietuvoje būtų galima kurti asmenines sengires?

Aut. Giedrė Čiužaitė