Dailininkė Giedra Purlytė sako: „aš tiesiog mokausi iš gamtos. Nors žmogus mane labai domina, bet jo nevaizduoju. Tačiau visuose mano kūriniuose yra žmogaus pėdsakas. Ėjo, paliko, praėjo… Objektai, žymintys, kad čia būta žmogaus. O pats žmogus man nėra objektas”. Kokia kūrėjos esatis Breigelio paveikslus atkartojančioje aplinkoje ir kaip gyvenimas gamtos apsuptyje pakeitė menininkės tapybą? Kokie žmogaus pėdsakai tampa dailininkės paveikslų objektais?
Kas paskatino įkurti galeriją vienkiemyje? Apie gamtos diktuojamas paveikslų temas ir kintantį jų stilių, išmintį kaupiančią kasdienybę bei provincijoje įsteigtą jaukią galeriją pokalbis su dailininke Giedra Purlyte.

Ved. Karina Metrikytė