Kokia yra tikroji Kovo 11-osios kaina, kai liberalizmas prisnūdo, o politikoje nemoralumas tampa veiksminga strategija? Pokalbis su Pauliumi Gritėnu apie tai, kodėl tradicinė politika nebeveikia, kur dingo lyderystė ir ar mūsų valstybės pamatai atlaikys naujojo pasaulio iššūkius.36-ajame „Liberalių pokalbių“ epizode Jonas Vitkauskas ir Raimundas Lopata analizuoja Lietuvos raidą po Nepriklausomybės atkūrimo. Kodėl visuomenėje gilėja atskirtis, o politinis elitas praranda ryšį su piliečiais? Diskutuojame apie Vakarų liberaliosios demokratijos trapumą ir būtinybę ieškoti naujo visuomenės susitarimo, kol dar nevėlu.Prenumeruokite kanalą, kad nepraleistumėte argumentuotų pokalbių apie politiką ir mūsų valstybės ateitį!⏱️ Temos- Kovo 11-osios iliuzijos: kokią Lietuvą iš tiesų sukūrėme?- Kodėl liberalizmas prisnūdo ir užleido vietą populizmui?- Ciniška realybė: kai nemoralumas tampa sėkminga politikos strategija- Nematomas lūžis: auganti visuomenės atskirtis ir elito bejėgystė- Naujas visuomenės susitarimas: ar Lietuvos demokratija išliks?

Ar Lietuva virsta pigios darbo jėgos šalimi, kurioje ruošiami tik darbininkai norvegų žuvies fabrikams? Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius atvirai apie Lietuvos talentų nutekėjimą, kartais apgailėtiną valstybės požiūrį į mokslą ir teisėkūros absurdus, kurie žlugdo valstybės viziją. Kodėl geriausi mūsų protai renkasi Harvardą, o verslas ir mokslas dažnai nesuranda bendros kalbos?🎙️ Dalyvauja: Jonas Vitkauskas, prof. Raimundas Lopata, V. Nekrošius (LMA)Apie ką kalbam:- Kodėl talentai išvažiuoja: pinigai, greitesni keliai, paskolos, gyvenimo logika- Olimpiadų „auksiniai“ vaikai: kvietimai ateina greičiau nei Lietuva spėja sureaguoti- Ką valstybė (ir verslas) galėtų daryti, kad bent dalis geriausių grįžtų arba pasiliktų- Mokslas „balais“ ir „citavimais“ vs realus turinys ir ekspertų vertinimas- „Publikacijų fabrikai“, bendraautorių „prisirašymai“, plėšrūs žurnalai – kaip tai gadina sistemą- Mokslas + verslas: gražių pavyzdžių yra, bet kodėl sisteminis bendradarbiavimas silpnas- Kodėl politikoje trūksta poveikio analizės ir sprendimų, paremtų duomenimis- Koks LMA vaidmuo: ne tik garbė, bet ir proaktyvus mokslo balsas valstybės sprendimuose💬 Klausimas tau: ką Lietuva realiai turėtų daryti, kad geriausi protai dirbtų čia – o ne „mums iš toli mojautų“? Parašyk komentaruose.🔔 Jei patinka tokie pokalbiai – prenumeruok „Liberalius pokalbius“

Kada pilietinė visuomenė ima daryti tai, ko nepadaro partijos? Šiame „Liberalių pokalbių“ epizode Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie politines partijas, baimę regionuose, savivaldos realybę ir ribą, nuo kurios visuomenė nebenori likti stebėtoja.Tai pokalbis ne tik apie kultūros asamblėją ar konkretų protestą. Tai pokalbis apie platesnį reiškinį: kas nutinka valstybei, kai dalyje Lietuvos žmonės ima tylėti, partijos nebesiekia kovoti dėl „atiduotų teritorijų“, o pilietinis veiksmas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.Epizode kalbame apie pilietinę visuomenę, politines partijas, savivaldą regionuose, politinę kultūrą Lietuvoje, savicenzūrą, demokratijos būklę ir klausimą, kuris lieka po pokalbio: jei negalite jūs, ar tada ateiname mes?Jei jums svarbūs gilesni pokalbiai apie Lietuvos politiką, demokratiją, visuomenę ir regionų realybę, prenumeruokite „Liberalius pokalbius“.#LiberalūsPokalbiai #KarolisKaupinis #PilietinėVisuomenė

Rusijos invazija į Ukrainą: 4 metai karo (Vasario 24).Algirdas Kumža „Liberaliuose pokalbiuose“ – apie paliaubas, Vakarų paramą ir sugriuvusią saugumo sistemą.Vasario 24-ąją sukanka ketveri metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Karas keičia ne tik Ukrainą – jis keičia ir Europą, ir mūsų pačių supratimą apie saugumą bei pasaulio tvarką.Šiame epizode Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Kyjive Algirdu Kumža: kodėl kalbos apie paliaubas dažnai skamba kaip imitacija, kodėl parama Ukrainai neretai primena „pipetę“, ir ką reiškia tai, kad kolektyvinio saugumo sistema nebėra tokia, kokia atrodė prieš karą.Pokalbyje aptariam:• Kodėl „derybos tarp agresoriaus ir aukos“ iš principo stringa• Kaip pasikeitė Ukraina ir ukrainiečių nuotaikos per ketverius metus• Kodėl klaidina klausimas „kas laimi?“ – svarbiau kalbėti apie deokupaciją• Vakarų parama „pipete“: užtenka atsilaikyti, bet neužtenka užbaigti karo• „Šaldytuvas prieš televizorių“: kodėl Rusija neišseko taip, kaip prognozuota• Sugriuvusi kolektyvinio saugumo sistema ir ką tai reiškia mažoms valstybėms• Koks realistiškas „optimistinis“ variantas – ir kokia karo kaina tautai bei žmonėms💬 Ką jūs laikytumėt realistišku karo pabaigos scenarijumi?#LiberaliuPokalbiai #Ukraina #AlgirdasKumza #JonasVitkauskas #RaimundasLopata #RusijosInvazija #Karas #Paliaubos #VakarųParama #Saugumas

Ar religija šiandien gali tapti minkštosios galios ir hibridinio karo kanalu? Šiame epizode kalbam apie Maskvos patriarchatą Lietuvoje ir apie tai, kaip institucijos reaguoja (ar nereaguoja), kai grėsmės forma yra ne tankai, o struktūros, naratyvai ir įtakos tinklai.Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata su signataru Arūnu Degučiu aptaria:- kodėl Estija ir Latvija imasi griežtesnių žingsnių, o Lietuva dažnai lieka stebėtojo vaidmenyje,- ką realiai reiškia būsena „nei kare, nei taikoje“ ir kaip ji susiaurina teisinius instrumentus,- kur baigiasi tikėjimo praktika ir prasideda institucinė priklausomybė bei politinė įtaka,- kodėl stebėsenos daug, bet trūksta aktyvaus atsako: kontrapriemonių, kontrargumentų ir savo informacinės darbotvarkės,- kaip finansavimas, teisėkūra ir politinė valia lemia, ar valstybė reaguoja laiku.🎙️ Vedėjai: Jonas Vitkauskas, prof. Raimundas Lopata🎤 Svečias: Arūnas DegutisJei turi nuomonę – parašyk komentare: kur, tavo manymu, turėtų būti riba tarp religijos laisvės ir valstybės saugumo?#HibridinisKaras #NacionalinisSaugumas #Lietuva #InformacinisKaras

Baltarusija šiandien – ne „kaimyninė valstybė“, o hibridinis frontas. Vieną dieną tai atrodo kaip ekonomika (trašos, tranzitas, sankcijos), kitą – kaip „smulkus kriminalas“ (kontrabanda, schemos, balionai), bet viskas susijungia į vieną logiką: spausti Lietuvą, skaldyti visuomenę ir silpninti Vakarų vienybę.Šiame „Liberalių pokalbių“ epizode Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su Petru Vaitiekūnu – Kovo 11-osios Akto signataru, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru, ambasadoriumi Baltarusijoje ir Ukrainoje – apie tai, ką iš tikrųjų reiškia Baltarusijos režimas mūsų saugumui ir kodėl „atskirti Baltarusijos nuo Rusijos“ praktiškai neįmanoma.Ką aptariam:- trašų sankcijas ir tranzito pagundas: „jei nevešim mes – veš kiti“ logika ir jos kaina;- kodėl JAV signalai dėl sankcijų visada turi antrą dugną – ir kaip tai perskaito Maskva bei Minskas;- kada „kontrabanda“ nustoja būti kriminalu ir tampa hibridine operacija;- kokia yra tikroji rizika Lietuvai: ne vien pasienyje, bet ir vidinėje santarvėje;- strateginį Kremliaus tikslą – atkirsti Europą nuo Amerikos.💬 Klausimas komentarams: kur tau riba tarp „verslo/kriminalo“ ir nacionalinio saugumo? Kada valstybė turi reaguoti kietai, net jei tai nepopuliaru?#LiberalūsPokalbiai #Baltarusija #HibridinisKaras #PetrasVaitiekūnas #Lukašenka #Rusija

Ar istorija ir politika neatskiriamos? Aurimas Švedas sako tiesiai: istorinis pasakojimas negali būti neutralus, nes valstybės ir visuomenės visada daro istorijos politiką – sąmoningai arba tylomis. Šiame epizode kalbam, kaip atmintis tampa sprendimų ir konfliktų įrankiu: nuo simbolių viešoje erdvėje iki Lukiškių aikštės, LDK paveldo ir kaimynų naratyvų.„Liberalūs pokalbiai“: Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata su Aurimu Švedu aptaria:- kodėl „istorijos politika“ nėra keiksmažodis,- kaip po 2014-ųjų keitėsi mūsų viešos diskusijos apie praeitį,- ką daryti su sovietiniais simboliais (muziejus, kontekstas, atmintis),- Lukiškių aikštę kaip vietą, kur susikerta skirtingos Lietuvos,- LDK klausimą: kodėl santykis su ja vis dar kelia įtampą,- kaip istoriją interpretuoja kaimynai (ir kodėl tai svarbu Lietuvai),- kodėl „kas gerai Ukrainai, praktiškai visada gerai Lietuvai“.👇 Parašyk komentaruose: kur šiandien riba tarp istorijos tyrimo ir istorijos politikos?#LiberalūsPokalbiai #IstorijosPolitika #AurimasŠvedas

Europos kariuomenė skamba gražiai, bet tada prasideda nepatogūs klausimai: kas vadovaus, kas mokės, kas spręs ir kaip tai sugyvens su NATO? Šiame epizode kalbam apie Europos gynybos „suaugimą“ – nuo politinės valios ir interesų skirtumų iki labai konkrečių pajėgumų, kurių Europai trūksta.„Liberalūs pokalbiai“: Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata kalbasi su Margarita Šešelgyte ir Petru Auštrevičiumi apie tai, ar Europos kariuomenė apskritai įmanoma, kokie modeliai realistiški (ES struktūra ar „norinčių koalicija“), ką darytų JAV/Trumpas ir kodėl Prancūzijos (bei Jungtinės Karalystės) branduolinės atgrasymo pajėgos vis dažniau atsiduria Europos diskusijų centre.Kalbam apie:- Europos kariuomenę: idėja, modeliai, federalizacijos riba- NATO ateitį ir transatlantinį ryšį: „Europos daugiau, JAV mažiau?“- Sprendimų priėmimą: kas vadovaus ir kas turėtų teisę „spausti mygtuką“- Pajėgumų spragas: logistika, perdislokavimas, žvalgyba, ryšys, pramonė- Prancūziją / JK ir atgrasymo klausimą Europoje- Ukrainą kaip Europos saugumo architektūros dalį🎙️ Vedėjai: Jonas Vitkauskas, prof. Raimundas Lopata👤 Svečiai: Margarita Šešelgytė, Petras Auštrevičius#EuroposKariuomenė #NATO #Europa

Kapčiamiestis ir Kapčiamiesčio poligonas – tema, kurioje susitinka vietos žmonių teisėti klausimai, valstybės komunikacijos spragos ir Rusijos propaganda / informacinis karas.
Šiame epizode kalbamės su komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi apie tai, kaip kuriami naratyvai, kaip jie keliauja per TikTok ir Telegram, ir kaip atpažinti, kada diskusiją bandoma „pastumti“ botais, troliais ar koordinuotomis žinutėmis.

🎙️ Vedėjai: Jonas Vitkauskas ir prof. Raimundas Lopata
👤 Svečias: Mykolas Katkus

Aptariam:

• Kapčiamiesčio poligonas: kur natūralus bendruomenės nerimas, o kur prasideda manipuliacijos

• Propaganda ir dezinformacija: kaip gimsta ir plinta naratyvai

• TikTok / Telegram mechanika: kodėl trumpi formatai taip lengvai užkabina

• Ką darome ne taip valstybės komunikacijoje – ir ką daryti kitaip

Lietuvos politika po 2024 m. rinkimų vis labiau primena gyvenimą drebučiuose – niekas iki galo nekrenta, bet ir normaliai judėti pirmyn nebeišeina. Socdemų valdžia, prezidento sprendimai, koalicijos krizės ir mažumos Vyriausybės grėsmė kuria klampią, įtemptą politinę realybę iki pat 2028-ųjų.Pirmajame 2026 metų „Liberalių pokalbių“ epizode politologas Lauras Bielinis kartu su laidos vedėjais Jonu Vitkausku ir prof. Raimundu Lopata kalba apie tai, kas šiandien iš tikrųjų lemia Lietuvos politiką – partijos, prezidentas ar užkulisinės baimės ir interesai.Kalbame apie:- socdemų strategiją valdžioje ir koalicijos trapumą- prezidento vaidmenį: kur baigiasi Konstitucija ir prasideda politika- mažumos Vyriausybės scenarijų ir galimas pasekmes Lietuvai iki 2028 m.- klampią politinę sistemą, kur visi formaliai žaidžia pagal taisykles, bet visuomenės įtampa tik auga- partijų ryšį su rinkėjais, pasitikėjimo krizes ir tai, ką visa tai sako apie Lietuvos demokratiją„Liberalūs pokalbiai“ – tai politinis podcastas tiems, kurie nori suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Lietuvos politikoje, o ne tik sekti antraštes. Jei tau įdomu, kur nuves ši klampi politinė fazė iki 2028-ųjų – prenumeruok kanalą ir parašyk komentaruose, kaip tu matai socdemų ir prezidento vaidmenį šiandienos Lietuvoje.