"Kas aš esu? Nežinau, jūs keliat sau tokį klausimą? Koks mano pašaukimas? Kam aš sutvertas? Ir mes ant tiek susireikšminam į vat tą aš, kad paleidžiam kitą dalį, net ateidami pas Dievą, kai klausiam: „Kas aš esu? Kur aš turiu tarnauti? Kur aš turiu eiti?“ Mes kalbam apie save. O iš tiesų mūsų tikslas yra pažinti Jį ir Jis apreikš, kai reikės, jis nukreips, kai reikės, Jo Dvasia nukreips, kai reikės."

"Džiaugsmas nėra tai, jog mes gaunam, ko tik užsimanę. Džiaugsmas yra tai, kad kai mes išmokstame džiaugtis tuom, ką jau turim. Ir iš tiesų labai lengva džiaugtis, kai yra dėl ko, ar ne? Nu man tai lengva, aš nežinau kaip jums, tada kai automatiškai gauni kažką ten: telefoną naują nusipirkai, automobilį naują įsigijai ar į namą naują įsikraustei, ar žmoną susiradai, ar kas tai bebūtų. Tas džiaugsmas yra kylantis iš vidaus ir tu negali jo ignoruot, tu negali jo kažkaip nejausti, teisingai? Mes jausmų negalime sukontroliuoti, emociją galim, bet jausmų neįmanoma. Ir kai džiaugsmas kyla iš visaus, mes esam iš tiesų laimingi, bet tie praeinantys dalykai, apie kuriuos aš ką tik minėjau, jie labai greitai baigiasi."

"Mąsčiau, ką reiškia būti miestu, pastatytu ant kalno? Tai reiškia būti matomam. Tai ne šiaip žmogelis, pastatytas ant kalno, tai miestas, pastatytas ant kalno, į kurį gali įeiti žmonės, tu esi pasiekiamas žmonėms toj visoj tamsoj, tuose visuose sudėtingumuose, kai viskas aplinkui griūna iš esmės visiems. Tu esi tas žmogus, kuris šviečia, tu esi druska. Ne dėl to, kad esi šiaip 'fainas', bet dėl to, kad Dievas yra su tavim. Dėl to, kad tu atnaujini savo mąstymą, dėl to, kad tu leidi Jo Dvasiai keisti."

„Jeigu Dievo Žodis ir Šventosios Dvasios vedimas neina kartu iš vien, būtinai pakliūsit į klaidą.“

"Kai Jėzus yra garbinamas tavo širdy iš tiesų, joks klaidžiamokslis negali tavęs nuvesti į šoną. Tu paslėptas, tavęs demonai nemato. Taip Biblija sako, tu paslėptas Jame. Tu ištirpsti Jame. Į tave žiūri, ten mato „Jėzus“. Ir tam buvime Dievo Dvasia veda ir Ji išsaugos tave iki galo."

'Žmonės linkę į kraštutinumus. Jie pasirenka vieną pusę, nueina į tą kraštą ir sako: „Štai čia yra Dievas, nes aš taip galvoju, nes taip galvoja mano pastorius, nes taip galvoja mano bažnyčia.“ Ir ką mes matom iš istorijos, kad bažnyčios iš esmės pradėjo skaldytis, kai nustatinėjo visokias ribas. O aš galvoju, kad ne į tai mus Dievas kviečia, ne į susiskaldymą."

Jei atsitraukiam nuo Gyvybės medžio nors per milimetrą, iš karto prasideda klaida. Ji iš pradžių nesimato, kaip laivo pakeista kurso kryptis: ji iš karto nesimato. Nieks nepastebi, kad pasisuko laivas, ir pradžioj paplaukus metrą ar du niekas nepastebi, kad kažkas ne taip. Bet paplaukus ilgesnę distanciją, jeigu nėra grįžtama prie pradinio kurso, pamato, kad plaukiama galbūt visai net ne į tą pusę. Lygiai taip pat atsiranda ir klaidžiamoksliai. 

Jėzus perspėjo savo mokinius, kad šie saugotųsi klaidingų mokymų. Tą patį darė ir apaštalas Paulius. Tikintieji turi žinoti, kaip atpažinti klaidžiamokslius ir nebūti apgauti visokių mokymų vėjų, kurie siaučia šiuo metu ir gali mus vesti tolyn nuo gyvojo Dievo pažinimo.

"Mes nepakeisim tamsėjančios tamsos pasaulyje. Jeigu ir yra tas blogis, jo mes nenugalėsim savo Facebook paskyrose, mes galim nugalėti vienutėje, galim nugalėt maldoje ir būdami vienybėj vienas su kitu. Mes pašaukti esam skelbt Gerąją naujieną."

Jei neskiri Dievui laiko, neatgailauji, neturi su Dievu santykio, kaip mes jį suprantam, kiekvienas labai asmeniškai, tai yra tas pats, kaip išsirengus nuogam išeit į karo lauką ir sakyt: „Na priešai, dabar aš jums parodysiu.“