Pasak Lino Armalio, Lietuvos ekonominė temperatūra šiandien – gera. Nors bendras fonas šiek tiek nerimastingas, tačiau vidinis vartojimas, kuris tiesiogiai veikia smulkųjį verslą, laikosi stipriai. Prie to prisidėjo ir imigracija: „100 tūkst. naujų gyventojų – tai beveik 3 % prie Lietuvos gyventojų, ir tai – jauni, dirbantys žmonės, kurie vartoja, leidžia pinigus, judina ekonomiką.“

Euriboras: tylus, bet galingas ekonomikos reguliatorius

Didelę įtaką verslui pastaruoju metu darė ir euriboro pokyčiai. Jo kilimas 2023–2024 metų pradžioje smarkiai padidino būsto paskolų įmokas, o tai mažino kitų sektorių vartojimą: „Kai žmogui padidėja įmoka, jis mažiau išleidžia kitiems dalykams – pramogoms, pirkiniams ar net būsto remontui.“ Dabar, kai euriboras krenta, pinigų gyventojų rankose vėl daugėja – o tai gera žinia smulkiajam verslui.

Smulkusis verslas: ne paraštėse, o centre

Skaičiai kalba patys už save: 82 % Lietuvos įmonių – mikroįmonės, turinčios iki 10 darbuotojų. Jei pridėtume individualią veiklą vykdančius asmenis, šis skaičius peržengtų net 90 %. Tačiau, kaip sako Armalys, „nors jos mažos, jų daug – ir jos sudaro stuburą mūsų ekonomikai.“

Problema – kad valdžios institucijos ar kredituotojai dažnai vis dar kalba apie smulkų ir vidutinį verslą kaip vieną masę, nors poreikiai – visiškai skirtingi. „Vienas dalykas – šeimos restoranėlis Trakuose, visai kas kita – įmonė su 50 darbuotojų ir milijonine apyvarta.“

Kas ateina skolintis?

„Noviti Finance“ klientas – tai dažniausiai 5–6 žmonių komanda, dirbanti statybose, logistikoje, paslaugų sektoriuje ar e. prekyboje. „E. komercija – vienas populiariausių naujų verslų modelių. Lietuvoje kasmet įregistruojama apie 10 tūkst. naujų verslų, pusė jų – prekybos sektoriuje.“

Žemės ūkio ir HORECA sektorių įmonių „Noviti“ finansuoja mažai – dėl jų specifikos ir turimų valstybinių programų.

Kodėl Lietuva geresnė už Latviją ar Lenkiją?

Palyginus su kaimynais, Lietuva smulkiajam verslui palankesnė. Tam įtakos turi:

* platus elektroninių parašų naudojimas,

* geras duomenų prieinamumas,

* skaidresnė kainodara.

Lenkijoje kreditavimo kaina dažnai yra dvigubai didesnė nei Lietuvoje, o kredito istorijos „balinimas“ – sisteminė problema. „Geri klientai moka už blogus – nebent kredituotojas turi duomenų ir gebėjimų atsirinkti“, – pabrėžia Armalys.

Kodėl per COVID Lietuva laimėjo?

COVID pandemijos metu Invega (dabar Ilte) leido sukurti veikiančią nebankinio finansavimo ekosistemą. Ji veikia iki šiol: nuo platformų iki unijų, nuo alternatyvių iki tradicinių kredituotojų.

„Lietuvoje kredituotojai bendradarbiauja su valstybe. Lenkijoje – kai kur kredituotojai yra visiškai priklausomi nuo valstybės programų. Tai du skirtingi pasauliai.“

Smulkaus verslo balsas – tylus, bet svarbus

Nors dažnai kalbama apie inovacijas, tarptautines investicijas ar „vienaragį iš Taivano“, Linas Armalys primena, kad Lietuvai būtina nepamiršti smulkiųjų verslų: „Tai ne paraštė. Tai – branduolys. Jei jiems bus gerai – visai ekonomikai bus gerai.“

Asmeninis posūkis: nuo konservatorijos prie kreditavimo

Linas pradėjo nuo muzikos: mokėsi konservatorijoje, specialybėje „pramogų ir laisvalaikio organizavimo vadyba“. Vėliau – informacijos vadyba VU, darbas mobiliojo ryšio sektoriuje, o tuomet – Swedbank.

„Savo įmonę įkūriau ne iš karto – idėjų buvo, bet nė viena neprigijo. Tik po pusantrų metų gimė dabartinis verslo modelis.“

Pataria pradedantiems verslininkams:

„Jeigu galvojat apie savo verslą – pradėkite. Bet nesitikėkit, kad bus lengva.“

Svarbiausi akcentai:

* Laiko turėsite mažiau, nervų – daugiau.

* Nesitikėkite greitų pinigų.

* Nekurkite verslo nuo puikaus ofiso ar įmonės automobilio.

* Kalbėkitės su kitais verslininkais – jų patirtis neįkainojama.

* Ir turėkite savo „psichologą“ – bus sunkių dienų.

This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com