Epizode leidžiamasi į kelionę aplankant mažiau pažintas Europos etnines grupes: baskus, sorbus, samius, lazus, sardus ir kitus. Pasakojama apie šių tautų kalbas, tradicijas ir tapatybę, išlaikytas nepaisant istorinių iššūkių. Laidoje taip pat skamba samių, arberešų, korsikiečių, sorbų kalbų intarpai.

Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Pažinti Europos istoriją per šventes yra turbūt pats linksmiausias būdas: jau nuo viduramžių žemyno kalendoriuje gausu spalvingų karnavalų, procesijų ir kitų šventinių tradicijų, kurios ne tik atspindi vietinės kultūros ypatumus, bet gali ir nemenkai nustebinti. Kai kuriose šventėse netikėtai sutelpa pagoniškų ir krikščioniškų tradicijų simbiozė, skamba išskirtinė muzika, o kai kurių švenčių svarbiausiu elementu tampa gyvūnai ar… apelsinai. Laidoje taip pat aptariamos įdomiausios valstybinės šventės ir kaip istoriškai klostėsi studentų linksmybių tradicijos.

Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Šiame šventiniame epizode nusikelsime lygiai šimtą metų į praeitį ir pamėginsime suplanuoti vasaros atostogas tarpukario Lietuvoje. Kartu su istorike Marija Navickaite aiškinsimės, kokius kurortus rinkosi poilsiautojai, kaip jie keliaudavo, kur apsistodavo ir kam apskritai buvo prieinamos vasaros atostogos. Aplankysime tarpukario Palangą — jos paplūdimius, pramogas, sutiksime garsius svečius ir įsivaizduosime kasdienį kurorto gyvenimą. Taip pat kalbėsimės apie poilsį kaime, keliones į užsienį ir netikėtas įtampas tarp vietinių gyventojų bei vasarotojų. Galiausiai pasidomėsime, kokie autentiški šaltiniai šiandien leidžia atkurti tarpukario atostogų patirtis ir kokios istorijos juose slypi.

Ved. Norbertas Černiauskas ir Lina Hall

Šiandien keliones, atostogas planuoja ir jų laukia dažnas žmogus, tačiau taip buvo ne visada: darbas ir laisvalaikis viduramžiais nebuvo griežtai atskirti, o iki pat XIX-XX a. kelionės buvo prieinamos daugiausia tik aukštesniosios klasės atstovams vyrams. Laidoje aptariama, kaip atrodė viduramžių valdovų poilsis ir monarchų rezidencijos, kaip atostogas pakeitė geležinkelio atsiradimas ir kaip kelionės atsispindi žymiausių dailininkų bei rašytojų kūryboje.
Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Europos kultūra paženklinta daugybe simbolių. Juose užkoduoti ištisi atminties klodai nuo tautos ištakų iki laisvės kovų. Laidoje aptariama, kaip Didžiojoje Britanijoje išpopuliarėjo atminimo aguona, kodėl žaidžiant prancūzams futbolo stadionų tribūnose galima išvysti gaidį, kaip Norvegijoje sąvaržėlė tapo protesto ženklu ir daugelio kitų simbolių istorija.

Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Kaip atsirado pokštai apie kaimynines tautas ir kaip juokaujama skirtingose šalyse? Ar anekdotuose skleidžiasi etniniai stereotipai? Laidoje kalbame apie humoro jausmo įvairovę ir juoko istorines apraiškas Europoje.

Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Šiemet šalta žiema Lietuvoje visus nustebino. Gal tai paskutinė tikra žiema? Laidoje žvelgiame į šį sezoną kaip istorikų dėmesio vertą tyrimo objektą ir rašome iliustruotą žiemos istorijos radijo knygą.

Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Sausis – laikas, kai keliami skaitymo iššūkiai ir apibendrinami praėjusių metų skaitiniai. O kokias istorines knygas 2025-aisiais skaitė europiečiai? Kokias skaitymo tendencijas ir išskirtinumus galime įžvelgti atskirose šalyse? Trečiojoje „Lisabonos radijo“ laidoje pateiksime Europos šalių knygynų topų analizę ir savas įžvalgas, kurios galbūt padės jums planuojant šių metų skaitinių sąrašą.

Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Karai, demokratijų žlugimas, klimato krizė — priežasčių populiariam pesimistiniam tonui, vertinant šiuolaikinį pasaulį, išties nemažai. Ar tai naujas reiškinys? O gal apie žlugimą kalbama nuo pat žmonijos pradžios? Antrajame „Lisabonos radijo“ epizode aptariama, kaip dabar ir anksčiau istorikai, filosofai ir menininkai kalba ir kalbėjo apie pasaulio pabaigą.

Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas

Lietuvoje vis netyla diskusijos apie įvairius paminklus: griauti, palikti, pakeisti, o gal statyti naują? Kartais gali atrodyti, kad esame vienintelė tauta, tiek daug diskutuojanti ir niekaip nesutarianti dėl paminklų, tad ir dėl istorinės atminties klausimų. Bet ar išties esame išskirtiniai šioje srityje? Pirmajame „Lisabonos radijo“ epizode pristatomi paminklų griovimo ir įpaminklinimo strategijų pavyzdžiai iš įvairių Europos šalių: nuo Ispanijos iki Estijos.
 
Ved. Lina Häll ir Norbertas Černiauskas