„LRT Aktualijų studija“: Vytautas Landsbergis prieš Andrių Kubilių.

Balandžio 22–23 dienomis Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai turės galimybę balsuoti už vieną iš keturių kandidatų į partijos pirmininkus. Vadovauti vienai įtakingiausių Lietuvos politinių partijų pretenduoja Andrius Kubilius, Vytautas Landsbergis, Valentinas Stundys ir Laima Liucija Andrikienė. Kodėl garbaus amžiaus sulaukęs V. Landsbergis nutarė mestis į vidaus partines kovas ir kovoti su tuo, ką pats savo rankomis kūrė?

„LRT Aktualijų studija“: Seimo laikinoji komisija nutarė, kad turi būti atimta teisinė neliečiamybė iš Seimo narės Neringos Venckienės. Dėl to, ar pritarti tokiam komisijos siūlymui antradienį apsispręs parlamentarai.

„LRT Aktualijų studija“: ar pribrendo laikas keisti Seimo rinkimų sistemą?

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis mano, kad dabartinė Seimo rinkimų sistema pernelyg sudėtinga, daug kainuoja ir esanti sovietmečio palikimas. Vietoje jos ministras siūlo svarstyti kitą rinkimų modelį. Iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką, kiekvienoje pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas skaičius Seimo narių.

Šiandien kalbėsime apie grafiti - ar tai yra miesto puošmena, ar miesto subjaurojimas?

Laidos pašnekovai - Vilniaus miesto savivaldybės saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas ir Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento miestovaizdžio skyriaus vyresnioji specialistė Kornelija Jodkaitė.

„LRT Aktualijų studija“: kas kariauja informacinį karą su Lietuva?

Informaciniame amžiuje svarbiausias ginklas yra informacija. Kas yra informaciniai karai? Kuo jie pavojingi? Kas kariauja su Lietuva informacinį karą? Ir ar turime priemonių gintis nuo informacinio karo atakų?

„LRT Aktualijų studija“: kaip išsaugoti griaunat? Praėjusią savaitę Juodkrantėje pradėtas griauti ant marių kranto stovintis žuvų restoranas. Dėl to patirtą apie 4 mln. litų žalą pastato savininkas reikalaus atlyginti iš valstybės, t. y. iš visų mokesčių mokėtojų. Namas, kuriame ilgus metus veikė restoranas, griaunamas remiantis dar 2009 metais Klaipėdos apygardos teismo priimtu sprendimu.

Neringos savivaldybės taryba kreipėsi į Premjerą ir Vyriausybę prašydama ieškoti taikių sprendimo būdų dėl Kuršių nerijoje griautinais pripažintų pastatų. Neringos mero teigimu, šiems pastatams neprieštarauja ne tik Neringos savivaldybė, bet ir vietos gyventojai.

Aplinkosaugininkų nuomone, tik griaunant galima išsaugoti Neringos grožį. Vietos valdžia ir žmonės mano, kad reikia ieškoti kompromisų.

2010–2012 m. 30 proc. laikiusiųjų valstybinį egzaminą už raštingumą gavo nulį balų, tai privertė sunerimti dėl paplitusio neraštingumo. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti atlyginimus lituanistams už rašinių taisymą, privalomai tikrinti raštingumą po 8 klasės, užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams. Tačiau šioms priemonėmis įgyvendinti papildomų lėšų neketinama skirti.

Laidoje dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė, Lituanistų asociacijos „Lituanistų sambūris“ pirmininkė, Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė.

Šianien – Didysis penktadienis ir tai labai svarbi diena, kada mes visi pradeda laukti Šventų Velykų stebuklo. Prisikėlimas svarbus kiekvienam žmogui – jaunam, senam, gal jaunas žmogus nelabai suvokia, kas atsitinka, bet tam ir reikalingi vyresni žmonės, kad suprastų, kas atsitinka tą tikrąjį šventą rytą.

Kaip padidinti saugumą keliuose? Negailestinga statistika rodo, kad Europos Sąjungoje pirmaujama pagal aukų skaičių keliuose. Kokios priežastys tai lemia? Ką turi padaryti policija, Seimas bei pati visuomenė, kad atsikratytume šio kraupaus rekordo? Kada sumažės autoavarijų Lietuvos keliuose?

Apie tai studijoje diskutuos susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas bei Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.

Kasmet Lietuvoje vėžiu suserga apie 18 000 žmonių, apie 8 000 nuo šios ligos miršta. Vystantis mokslui, nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: apie tai byloja naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Vis dėlto, diagnozė „vėžys“ daugeliui skamba kaip nuosprendis.

Apie šią klastingą ligą, naujus gydymo metodus, Nacionalinio vėžio instituto kūrimą kalbėsimės su Vilniaus universiteto onkologijos instituto direktoriumi, onkochirurgijos centro vadovu profesoriumi Narimantu Evaldu Samalavičiumi, Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėju prof. Ričardu Rotomskiu ir gydytoja onkologe, chemoterapeute Edita Baltruškevičiene.