Ar Lietuvoje bus įvesta dvikalbystė?

Vasario 15 dieną Seimo narė Dovilė Šakalienė užregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą.

Jame numatyta, kad kai kuriais atvejais asmuo valstybinėse įstaigose ir viešojo administravimo subjektuose, pvz., savivaldybėje, poliklinikoje, turės teisę vartoti tautinės mažumos kalbą tiek žodžiu, tiek raštu. Įstatymas leistų gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba.

Ar Lietuvoje bus įvesta dvikalbystė?

Apie tai laidoje diskutuos Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Audronius Ažubalis, politologas Andžej Pukšto, doc. Antanas Smetona, LRT Radijo bendradarbė Lenkijoje Nijolė Druto.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai – 45-eri.

1972 metais pogrindyje pradėtos leisti „LKB Kronikos“ vaidmuo ir reikšmė okupuotos Lietuvos istorijoje prilyginamas ginkluotam pokario pasipriešinimui.

„LKB Kronikos“ leidyba Lietuvoje ir laisvajame pasaulyje, jos platinimas daugelyje pasaulio šalių, slaptas pervežimas ir pogrindinė leidyba buvo panaši į veiksmo filmo scenarijų. Nepaisant represijų prieš „LKB Kronikos“ leidėjus ir rėmėjus, jos veikla nenutrūko. Spausdintų žinių transliavimas radijo bangomis Lietuvai ir pasauliui sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos gyvenusius lietuvius. Atskleisdama tikinčiųjų persekiojimą Sovietų Sąjungoje, ji įsiliejo į kovą dėl žmogaus teisių ir laisvių.

Laidoje dalyvauja „LKB Kronikos“ steigėjas ir redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius, kronikos bendradarbė sesuo Bernadeta Mališkaitė ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

Dviguba pilietybė reikalinga Lietuvai ar emingrantams?

Dviguba pilietybė išrinkta viena patraukliausių 100-mečio idėjų Lietuvai ir jau svarstoma, kada skelbti referendumą. Paradoksalu, tačiau viešojoje erdvėje silpniausiai girdimas pačių emigrantų balsas.

Kas formuoja mūsų skaitymo įpročius? Ar renkamės knygą pagal viršelį? Ar knygų pasirinkimui turi įtakos joms skirtos premijos? Kodėl užsienio šalyje bestseleriu tapusi knyga nebūtinai patrauks lietuvio akį?

Apie tai – tiesioginėje „LRT Aktualijų studijos“ transliacijoje iš Vilniaus knygų mugės. Diskutuosime su leidyklos „Alma littera“ direktore Danguole Viliūniene, leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite, vertėja Aiste Kučinskiene ir literatūrologe, bibliotekininke Agne Cesiule.

Vedėjos – Birutė Rutkauskaitė ir Juta Liutkevičiūtė.

Kas yra knyga ir skaitymas postmodernioje visuomenėje?

Viena vertus, teigiama, kad knygų skaitoma vis mažiau, kita vertus, šiandienos žmonija skaito ir rašo daugiausiai – didelė dalis tarpusavio bendravimo vyksta raštu socialiniuose tinkluose. Tačiau ar tiesa, kad tarp šiuolaikinių komunikacijų užaugę jaunuoliai nesugeba suprasti sudėtingesnio teksto?

Kodėl, nepaisant milžiniško Knygų mugės populiarumo, leidėjai sunkiai verčiasi? Ar reikia skatinti knygų skaitymą? Kokia Lietuvos valstybės politika turėtų būti šiuo atveju?

Apie tai tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės diskutuos leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė ir vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.

Ar mokame mokyti istorijos?

Profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad dabar istorijos mokoma taip, kad nuo jos galėtų ir supykinti. Pabandęs parengti kitokį istorijos vadovėlį penktokams – neįtiko vertintojams.

Kaip turėtume mokyti ir mokytis istorijos, kad ji būtų artima ir suprantama visiems? Kodėl mokykloje tik kolekcionuojamos datos ir kaip atrasti kitokį požiūrį į istoriją?

Laidos svečias – Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.

Apie Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius.

Vasario 16-osios iškilminguose renginiuose Vilniuje dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Šeštadienį Lenkijos vadovas susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Kokia šio vizito reikšmė Lietuvos ir Lenkijos santykiams?

Lietuvių kalbos idealai.

Ar gali būti taip, kad Lietuvos kalbininkai savinasi kalbą? Mokslininkė dr. Loreta Vaicekauskiene knygoje „Lietuvių kalbos idealai: geriausia kalba mokykloje ir žiniasklaidoje“ atskleidžia, kad taip. Tačiau gyventojai savo kalbėjimu aktyviai priešinasi kalbos prievaizdams.

Kodėl atsiranda konfrontacijos mūsų kasdienėje kalboje? Kaip kalba keičiasi viešajame gyvenime, eteryje ir buityje?

Apie tai – kartu su knygos autore dr. Loreta Vaicekauskiene.

Ką iš tiesų reiškia Vasario 16-oji?

Valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo išvakarėse verta pasvarstyti: o ką ši data mums sako? Kokias ji vertybes simbolizuoja? Kiek ir kam ji mus įpareigoja?

Ar socialinei politikai pavyks ištrūkti iš labirinto?

Reforma, turėjusi padėti šeimoms, užstrigo prašymų gausoje ir sergančių tarnautojų gniaužtuose. Socialiai žmones sauganti ministerija sako, kad galiausiai vaiko pinigus gaus visi, bet ką daryti toms šeimoms, kurios negali laukti?

Kai vaiko pinigai buvo svarstomi, politikai aiškino, kad tai tikslinga politika, kur kas labiau prisidėsianti prie geresnio šeimų gyvenimo. Bet dabar ekspertai mato, kad vienos eilutės tiesiog buvo perkeltos į kitas.

Pasimetusi socialinė šalies politika ir gyventojų gerovė galbūt ir liks tik klaidžiuose labirintuose. Bent jau taip mano iš ministerijos pasitraukęs patarėjas. Anot jo, pažadai nebus vykdomi, o socialinė atskirtis ir skurdas nebus sumažinti.