Pirmoje laidos dalyje pasakojimas apie vieną iš švenčių simbolių – kūčiukus. Kokias emocijas mums kelia prisiminimai apie juos iš vaikystės ir kuo jie svarbu, kad šie maži, mieliniai sausainiai būtų kepami namuose. Antroje laidos dalyje pokalbis apie moterį, kurią galima drąsiai vadinti garsiausia tūkstantmečio lietuve – tai archeologė Marija Gimbutienė. Didžiąją gyvenimo dalį dirbusi Amerikoje ir supažindinusi pasaulį su senosios Europos civilizacija.

Gal girdėjote sakant, kad šiais laikais labai gera būti vaiku. Šeimos negausios, mažas žmogus apsuptas dėmesio, vos paaugęs išgirsta apie savo teises ne tik pareigas, tobulėja žaislai, tačiau kiti teigia priešingai – vaikystė, paauglystė iš mūsų gyvenimo nyksta. Laikai kai vaikams prieinama tiek pat informacijos ir veiklų lyg suaugusiems yra tarsi grįžimas kelis šimtmečius atgal kai vaikystės sąvokos net nebuvo. Antroje laidos dalyje kartojamas interviu su vienu žymiausiu šių metų žmogumi, bent jau literatūros pasaulyje. Tai žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė. Populiaraus istorinio romano „Silva rerum” autorė. Rašydama įtaigią knygą netgi žingsniais matavo Vilniaus senamiestį.

Pokalbis apie maisto banką. Dvidešimt šešerių mergina kalbės ar darbas su labdara padeda būti geresniu žmogumi ir kaip ji, ne tik maisto banko vadovė, prisideda prie paramos projektų. Antroje dalyje apie dainas. Pokalbis apie kūrinius skirtus konkrečiam, dažniausiai mylimam žmogui. Laidos pabaigoje apie gražias iniciatyvas kaip kiekvienas jūsų gali numegzti šaliką ar kepurėlę globos vaikų namams, tiems kam trūksta namų šilumos.

Dar kartą kalbėsimės apie smurtą šeimose. Ar tikrai Lietuvoje mėginama jį įveikti, ar tik garsiau pakalbama kai šiomis dienomis pasaulis mini „kovos su smurtu prieš moteris” 16 dienų? Antroji laida. Miesto plėtros tyrinėtojai teigia, kad vis daugiau Lietuvių gyvens nuosavų namų rajonuose. Tačiau ateityje gali patys nustebti kokius nepatogius gyventi juos dabar kuria ir gal net išsikraustys iš jų nesulaukę kol prie namų įsižiebs gatvės žibintas. Ar esate kada girdėję kokia šiuolaikinė moteris iš Lietuvos pirmoji pasirašė šeimyninės padėties nerodančią pavardę. Tada dar tokios pavardės nebuvo įteisintos ir nebuvo taip karštai aptarinėjamos kaip šiais laikais. Apie Jonę Deveikę, įdomią istorinę asmenybę, papasakos literatūrologė, moterų biografijos tyrinėtoja.

Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena. Dėl to šiai laidai pakalbinau pirmąją Lietuvos krašto apsaugos ministrę – moterį. Antroji laida. „Mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas” taip pavadintas interviu su filosofu sukėlė diskusijas. Kolegė klaus kiek viešiems ir svarbius postus užimantiems asmenims galima juokauti apie lyčių lygybę ir kokios reakcijos į savo pasakymus jie gali tikėtis.

Žvilgsnis į visuomenės dėmesį ar greičiau abejingumą besilaukiančioms moterims ir šeimoms su mažais vaikais. Pilietinė akcija „Užleisk be eilės” ragina juos visada praleisti priekin, kad ir kokioje eilėje belauktume. Domėsimės ar bus įgyvendinta kita lengvatos idėja – atskiros vietos mažų vaikų tėvams ir nėščiosioms automobilių stovėjimo aikštelėse. Antroje laidos dalyje išsamus pokalbis su detektyvų rašytoja, kitados leisto žurnalo „Tarybinė moteris” viena iš autorių, kuri sako, kad jos biografijoje galima paskęsti.

Laidoje kalbėsime apie garsiausią operos šokėją. Daugybė žmonių ateina į operos ir baleto teatrą būtent dėl šios šokėjos įtaigiai įkūnytų „Karmen”, „Džiuljeta”, „Anos Kareninos” personažų. Teatre ji dirba jau dvidešimt metų, tačiau ypač įdomu, kad šokėja turi naują vaidmenį. Baleto ir klasikinio šokio pradmenų privačioje mokykloje moko jau subrendusias moteris, kurios niekada nešoks scenoje, taip pat vaikus. Antroji laida. Vėlyva tėvystė. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikus gimdo vis vyresnės moterys. Šeimos pagausėjimą atidėlioja ir vyrai.

Daugelyje valstybių prie ligoninių, kūdikių namų veikiančiuose specialiuose langeliuose tėvai gali neprisistatę palikti nenorimus auginti naujagimius. Manoma, kad taip išgelbėjami nelaukiami vaikai, kurie rodo skaičiai, neretai nužudomi. Planuojama, kad pirmasis gyvybės langelis kitų metų pradžioje atsiras ir Lietuvoje. Antroji laida. Parodyk savo rankinę – pasakysiu koks esi. Pokalbis su rankinių kūrėja. Dizainerė sako, kad jos verslas grįstas pasitikėjimu ir gana įdomu pačiai prekiauti savo kūriniais mugėse.

Moterų vaidmenys garsiuose Lietuviškuose filmuose. Ar jie tikrai įdomūs? Kritikai dažnai teigia, kad mūsų kine ilgą laiką dominavo vyrai. Šioje laidoje kalbėsime apie kiną, televiziją jų užkulisius ir tai ką matome ekrane mėginsime vertinti kritiškai. Daugiausiai klausimų užduosime tris dešimtmečius Lietuvos kino studijoje dirbančiai grimo dailininkei.

Atėjus vėsesniems orams ir lietui ne vienas turbūt pagalvojate, kad reiktų naujų batų rudeniui ar žiemai. Didžiojoje Britanijoje ortopedų atlikti tyrimai rodo, kad žmonės dažniau renkasi madingus, bet nepatogius batus. Antroji tema apie negrąžinamus pinigus. Specialistai pastebi, kad sunkmečiu daugėja žmonių negalinčių sumokėti įvairių įmokų. Dėmesį atkreipia tai, kad net 70 procentų skolininkų – vyrai, skelbia viena, skolų išieškojimu užsiimanti įmonė. Laidoje domėsimės apie vyrų ir moterų atsakomybę ir finansinius įsipareigojimus. Trečiasis pokalbis iš laidos archyvo. Pokalbis su skautų sąjungos vadove. Dvidešimt metų skautaujanti jurbarkietė pasakos apie gyvenimą miške, darbą su vaikais ir kokios muzikos ji klausosi grįžusi iš stovyklų.