1992-ieji į istoriją įsirėžė kaip didžiųjų sutarčių ir naujų pradžių metai. Kol pasaulis pasirašė Mastrichto sutartį, o kino teatruose debiutavo Quentino Tarantino šedevras „Pasiutę šunys“, Lietuva kūrė savo pamatus – priėmė Konstituciją. Tai buvo laikas, kai kišenėse pirmą kartą sučežėjo „vagnorkės“ su gyvūnų atvaizdais, o vaikus prie televizorių ekranų prikaustė aštuonių bitų „Zeletono“ magija.

2012-ieji į istoriją įsirėžė kaip metai, kai žmonija ruošėsi pasaulio pabaigai pagal majų kalendorių. Kol gruodžio 21-ąją pasaulis sulaikė kvapą, mokslas ir technologijos žengė milžiniškus žingsnius: Marse sėkmingai nusileido marsaeigis „Curiosity“, o „Facebook“ įsigijo „Instagram“. Tai buvo didelių lūkesčių, garsių startų ir naujų skambesių metai.

2001-ieji į istoriją įsirėžė kaip technologinių lūžių ir fantasy filmų pradžia. Kol pasaulis pradėjo naudotis naujai gimusia „Wikipedia“, Steve'as Jobsas pristatė pirmąjį „iPod“, visiems laikams pakeitusį muzikos vartojimą. Kino ekranuose debiutavo „Haris Poteris“ bei „Žiedų valdovas“, o Lietuvos radijo stotyse skambėjo grupė „Mango“ su savo kultinėmis „Alyvomis“.

1997-ieji į istoriją įsirėžė kaip didžiųjų lūžių metai. Kol visas pasaulis su nuostaba stebėjo pirmąją klonuotą avį Dolly, o kino teatruose braukė ašaras stebėdami skęstantį „Titaniką“, muzikos industrija išgyveno revoliuciją – MP3 formatas tapo masiniu reiškiniu, visiems laikams pakeitusiu tai, kaip klausomės mėgstamų kūrinių.