Minties eksperimentai

Įsivaizduokime, kad gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gali žinoti savo gyvenimo pabaigos datą. Tarkime, jog ši informacija įrašyta į kiekvieno žmogaus genetinį kodą ir gali būti atskleista per specialų medicininį ištyrimą jau nuo pat žmogaus gimimo. Kas, jeigu žinotume, kada mirsime? Ar šis žinojimas suteiktų gyvenimui daugiau prasmės ir paskatos siekti savo tikslų, o gal sukeltų egzistencinę krizę?

Pokalbis ir minties eksperimentas su filosofijos mokslų daktaru, egzistencinės psichoterapijos praktiku dr. Justinu Grigu.


Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite ateitį, kurioje kuriama technologija, siekiant pakeisti miegą kaip procesą. Hipotetinė realybė, kurioje miegoti mums daugiau nebereikėtų. Ne tik žmonės, ištroškę nuotykių, leidžiasi į bemieges keliones po pasaulį, bet ir turintys miego sutrikimų gali sau padėti. Kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą? Ar yra technologijų, kurios tam tikras miego architektūros dalis gali patobulinti? Kaip miegas susijęs su Alzheimerio liga ir kuo jis skiriasi tarp lyčių?

Pokalbis ir minties eksperimentas su neuromokslininke dr. Laura Stankevičiūte.

Ved. Ignas Klėjus

Nuo ko priklauso mūsų gyvenimo įvykiai? Gal tai Dievas, likimas, atsitiktinumas, o galbūt esame visiškai nepriklausomi ir turime laisvą valią nuspręsti kiekvieną savo žingsnį?

Filosofas Vytis Silius kartu su mokslininkų komanda ne vienerius metus tyrinėjo, kaip įvairių kultūrų žmonės Mongolijoje, Indijoje, Kinijoje, Lietuvoje ir JAV priima nežinomybę savo gyvenime, kaip pasitinkama lemtis ir priimami sprendimai, kokią vietą gyvenime užima sėkmė ir atsitiktinumas.

Pokalbis apie likimą ir laisvą valią su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofu dr. Vyčiu Siliumi.


Ved. Ignas Klėjus

„Jei jo neturėtume, negalėtume atsiminti nei naujų įvykių, nei kas patys esame“ - apie tyrinėjamą vos 3,5 cm³ dydžio smegenų struktūrą - hipokampą, pasakoja neuromokslininkė Julija Krupič, kuriame slypi ir Alzheimerio ligos pradžia. Mokslininkė su bendraminčiais įkūrė savo vardo laboratoriją „Krupic lab“, kurioje tyrinėja mūsų įgimtą GPS sistemą - kaip prisimename vietas, naviguojame aplinkoje ir nepamirštame kur einame.

Pokalbis apie nepaprastai mažą, bet be galo svarbią smegenų dalį hipokampą, su Kembridžo universiteto ir Londono universiteto koledžo, demencijų tyrimų instituto neuromokslininke dr. Julija Krupič.

Ved. Ignas Klėjus

„Vyksta nematomų draugų nykimas,“ - apie mažėjančią mūsų žarnyno bakterijų įvairovę pasakoja neuromokslininkas Aurelijus Burokas, tyrinėjantis, kaip šie padarėliai gali daryti įtaką mūsų smegenų veiklai. Naujausi mokslininko darbai publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Nature Microbiology“, o žarnyno mikrobiotos tema vis labiau atkreipia įvairių pasaulio ekspertų dėmesį.

Kiekvienas mūsų turėdami žarnyno mikrobiotą gyvename tam tikrame susitarime su savo mikroorganizmais, kuriems suteikiam vietą gyventi ir maitintis, o jie mus saugo nuo įvairiausių ligų, padeda virškinti maistą, daro įtaką mūsų nuotaikai ar atsparumui, patirtam stresui. Vis dėlto besikeičianti žmonių mityba, vis švaresnė aplinka ir antibiotikų vartojimas lemia bakterijų nykimą mūsų žarnyne.

Kaip tai veikia mūsų kūną? Ar galėtume išgyventi visiškai steriliame pasaulyje?

Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininku dr. Aurelijumi Buroku.

Ved. Ignas Klėjus

„Mano didžioji baimė, jog nauja pandemija gali baigtis visišku visuomenės audinio suirimu,“ - pasakoja virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. Prieš pasaulį ištinkant pandemijai 2020 metais, dalis pasaulio mokslininkų įspėjo apie galimą grėsmę, kurią gali sukelti mutavęs virusas. Nors šiuo metu situacija pasaulyje suvaldyta, ekspertai pripažįsta, jog, pagal turimus duomenis, ateities pandemija neišvengiama. Kas, jeigu pasaulį dar šį dešimtmetį ištiktų nauja pandemija?

Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtoju Gyčiu Dudu.


Ved. Ignas Klėjus

„Paukščiai turi gebėjimą miegoti vienu smegenų pusrutuliu, atsimerkus viena akimi. Tupi varna ant šakos, mums atrodo, kad ji žiūri į mus, o iš tiesų miega“, - pasakoja mokslininkas Mindaugas Mitkus. Jis yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, tyrinėjantis paukščių regą. Ką patirtume, jei būtume paukščiai ir matytume jų akimis? Jeigu būtume antys, pasaulį regėtume 360° kampu, jei būtume musinuke, muses namuose tikrai pagautume savo pirštais. Ir tai tik nedidelė dalis įsivaizduojamo gyvenimo, regint paukščių akimis.

Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku doc. dr. Mindaugu Mitkumi.

Ved. Ignas Klėjus

„Dalis vyrų pasakodami savo istorijas verkė“ - apie unikalų vyrų bevaikystės gyvenimų tyrimą pasakoja sociologas Daumantas Stumbrys. Mokslininkas su komanda tyrinėja kaip susiklosto vyrų gyvenimai, kuomet dėl įvairių aplinkybių nesusilaukiama vaikų. Ar visada tai tiesiog savanoriškas pasirinkimas? Bevaikystės gyvenimo atveju daugėja, o Japonijoje skaičiuojama net apie 30 proc. vidutinio amžiaus moterų, kurios niekada nesusilaukė vaikų.

Kodėl bevaikystės atvejų daugėja? Kas, jeigu tai taptų dominuojančiu gyvenimo scenarijumi? Kuo unikalios Lietuvos vyrų patirtys?

Minties eksperimentas su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto mokslininku dr. Daumantu Stumbriu.
Ved. Ignas Klėjus

„Manoma, kad pirmykštės molekulės susimokė prieš pirmąjį grobuonį vandenį“ - pasakoja astrobiologas Povilas Šimonis savo tyrinėjimais siekiantis išsiaiškinti - kaip Žemėje susiformavo gyvybė. Mokslininkas neseniai grįžo iš metus laiko trukusios stažuotės JAV Kalifornijos universitete, kuriame su garsiausiais šio klausimo tyrinėtojais, simuliuodami pirmykštės Žemės sąlygas bandė suprasti kaip pavienės molekulės galėjo sudaryti sudėtingas sistemas, ką mes šiandien vadiname gyvybe..

Ką žinome apie gyvybės susiformavimą Žemėje? Ar tai atsitiktinumas, o gal dėsningai pasikartojantis reiškinys? Kas, jeigu žinotume kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė?

Pokalbis su astrobiologu dr. Povilu Šimoniu.

„Jei paprašyčiau pasidalinti 10 svarbiausių gyvenimo įvykių, tikėtina, jog daugiau nei pusę jų bus teigiami“ - pasakoja mokslininkė Justina Pociūnaitė. Būdama psichologe, Justina tyrinėja autobiografinę žmonių atmintį - gebėjimą prisiminti svarbiausius gyvenimo įvykius, kurie kartais visai nepastebimai daro įtaką mūsų kasdieniniams sprendimams.

Kaip atmintis mus saugo nuo mūsų pačių? Kodėl formuojame emocingas istorijas apie save ir kitus? Kas, jeigu galėtume atsiminti viską tiksliai taip, kaip įvyko?

Pokalbis ir minties eksperimentas su Nyderlanduose gyvenančia mokslininke, psichologe Justina Pociūnaite.

Ved. Ignas Klėjus