Žmogaus genai slepia milžinišką informaciją apie tai, kas mes esame – nuo fizinių bruožų ir polinkio į ligas iki gebėjimo mokytis bei mąstyti. Šiuolaikinė genetika vis tiksliau parodo, kiek mūsų gyvenimą lemia paveldimumas, o kiek – aplinka. Mokslui žengiant pirmyn, atsiranda galimybė ne tik skaityti, bet ir perrašyti mūsų genetinį kodą. Genomo redagavimo technologijos, tokios kaip CRISPR, leidžia jau šiandien koreguoti genus, siekiant išgydyti paveldimas ligas. Tačiau kartu jos atveria ir naujas galimybes – teorinį žmogaus savybių, gebėjimų ar net intelekto „pagerinimą".
Tokie atradimai kelia rimtų etinių iššūkių. Ar genų redagavimas taps medicinos proveržiu, išgelbėsiančiu milijonus gyvybių, ar jis taps įrankiu kurti „superžmones", kas didins socialinę nelygybę? Kiek mūsų gyvenimą iš tiesų lemia genetika ir ar žmogus turi teisę perrašyti savo prigimtį?
Apie tai – diskusija su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi, genetiku Algirdu Utkumi ir vaikų onkologu, genetinių tyrimų centro „Genomama" centro vadovu Mantu Simučiu. 

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.