Kiekvienas surinktas panaudoto aliejaus litras turi vertę. Užuot tapęs atlieka, jis gali būti perdirbtas į tvaresnius degalus, naudojamus transporte. Panaudotą aliejų atiduoda ne tik verslai, jį gali priduoti ir gyventojai.

Apie panaudoto aliejaus vertę ir šios srities perspektyvas laidoje kalbamės su Donatu Karanausku, įmonės „Biomotorai" vadovu.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Oro, vaizdo, garso ir aplinkos tarša. Tokiomis problemomis skundžiasi šalia smėlio ir žvyro karjerų gyvanantys žmonės. Todėl reikalauja, kad kasimo darbai vyktų ne arčiau nei 300 metrų iki jų namų. Tačiau karjerų atstovai atkerta, kad dirba pagal įstatymus, aplinkai žalos nedaro, o ir triukšmą kelia tik tada, kai galima. Atlikdami svarbų darbą prisideda prie kelių, naujų namų ir kitų projektų atsiradimo.

Kas teisus? Kuriam „kaimynui“ teks prisitaikyti?

Diskutuoja prie keturių karjerų gyvenantis lenktynininkas Antanas Juknevičius, Lietuvos karjerų asociacijos prezidentė Tatjana Kuzavinienė, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Seimo narys Audrius Radvilavičius.

Sėkmė dažniausiai gimsta ne iš vieno didelio proveržio, o iš daugybės mažų, kasdienių sprendimų. Iš tų akimirkų, kai galėjai padaryti atmestinai, bet pasirinkai pasistengti. Kai galėjai slėptis, bet išdrįsai parodyti save tokią, kokia esi.

Ar sėkmė iš tiesų priklauso nuo talento, o gal ją kuria disciplina, nuoseklumas ir drąsa būti savimi? Apie mažus žingsnius, kurie ilgainiui atveda prie didelių rezultatų, kalbamės su fotografe ir turinio kūrėja Greta Kuliūšaite.

Laidoje dalyvauja atlikėjas Deivis Norvilas.

Operos solistas Rafailas Karpis į Angliją nuvažiavo anuomet netipiškai anksti: buvo vaikas. Tada šalis jam paliko neįtikėtiną įspūdį. Tai buvo lyg kitas pasaulis. O Lietuva anuomet dar buvo gerokai nustekenta Sovietų Sąjungos.

Vėliau tą šalį jis atrado dar ir dar. Ir vyksta iki šiol. Jam, užkietėjusiam bitlomanui, tos vietos ypatingai brangios. Jis šypsosi garsiąja Abbey Road perėja ėjęs ne kartą, kad žmona pagautų gerą kadrą.

Laidoje Rafailas Karpis atskleidžia, ko nedaryti prieš liūdinčius futbolo sirgalius jį pamokė anglai, ir atskleidė, kokią krepšinio komandą palaiko Lietuvoje. Jo ir vedėjos nuomonės išsiskyrė.

Lietuvos klimatas per tūkstantmečius keitėsi ne kartą, o šių pokyčių pėdsakai išliko net ežerų dugne. Mokslininkai, tyrinėdami nuosėdas, gali atkurti senovės klimatą ir suprasti, kuo dabartinis klimato šiltėjimas skiriasi nuo ankstesnių natūralių pokyčių.

Ką ežerų dugno nuosėdos atskleidžia apie mūsų klimato praeitį? Kaip jos tampa savotišku gamtos archyvu ir kodėl šie tyrimai svarbūs prognozuojant ateities pokyčius?

Laidoje dalyvauja geologė, Gamtos tyrimų centro Kvartero tyrimų laboratorijos vadovė dr. Vaida Šeirienė.

Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.

Pasakoja skulptorius Lukas Šiupšinskas.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Pokalbis apie nutrūktgalvišką Emilijos vaikystę, kai vietoje žaidimų su lėlėmis ji mieliau laipiojo po medžius, ir apie vidinį įsitikinimą dar mokyklos metais, kad jos vieta – Dakaro ralyje. Kalbamės apie Dakaro užkulisius, iššūkius, pasirengimą ir drąsą rinktis savo kelią, net jei jis kupinas išbandymų.

Ką reiškia būti pirmąja moterimi iš Baltijos šalių, dalyvavusia Dakaro ralyje? Kiek tai kainuoja ir kokio pasirengimo reikalauja? Kodėl daliai vyrų vis dar sunku susitaikyti su tuo, kad juos lenktynėse aplenkia moteris? Kaip nebijoti nepatikti, atstovėti save ir siekti savo svajonių?

Laidoje dalyvauja vairuotoja, lenktynininkė, pirmoji moteris iš Baltijos šalių, dalyvavusi Dakaro ralyje, Emilija Gelažninkienė.

Kalbamės su skulptoriumi Svajūnu Jurkumi.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ką bendro turi rūkymas, Islandijos patirtis ir pasaulio čempionatas? Iš pirmo žvilgsnio šios temos atrodo visiškai nesusijusios, tačiau jas sieja svarbios visuomenės sveikatos pamokos, prevencijos priemonės ir žmonių elgsenos pokyčiai.

Apie tai, kaip skirtingų šalių patirtys gali padėti spręsti visuomenės sveikatos problemas ir kokias išvadas verta pritaikyti Lietuvoje, kalbamės su profesoriumi, medicinos mokslų daktaru, Seimo nariu Sauliumi Čaplinsku.