Jeigu naudojate nemokamą arba „Go“ „ChatGPT“ versiją, jau rugsėjo mėnesį pastebėsite gana reikšmingą pokytį – šalia gautų atsakymų atsiras reklamos. „OpenAI“ apie reklamas kalbėjo jau kurį laiką – jos jau buvo rodomos, tik ne Lietuvoje. Plačiau apie tai, kokių reklamų tikėtis, – laidoje.

Į Seimo laikinąją grupę „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“ susibūrę parlamentarai rugsėjo pradžioje lankysis Briuselyje, kur planuoja susitikti su Kinijos atstovais.

„Kol kas deriname susitikimą – seniai jį planavome. Kadangi yra laikinoji grupė, kurios pavadinimas suformuluotas žodis į žodį pagal Vyriausybės programą, tai yra santykių atkūrimo iki Europos Sąjungos lygmens, norime pasitarti, ką galėtų padaryti Lietuva, kokių veiksmų turėtų imtis Kinija, kad tie santykiai taptų tokie, kokie yra Europos Sąjungos valstybėse“, – teigė I. Vėgėlė.

Laidoje dalyvauja Seimo narys Ignas Vėgėlė, Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Savivaldos vadovui tenka spręsti labai skirtingus klausimus – nuo kasdienio miesto ūkio iki ilgalaikių sprendimų. Tačiau kur yra riba? Kada valdžia turi veikti pati, o kada geriau pasitraukti ir palikti vietos žmonėms bei verslui?

Buvęs Vilniaus meras, Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Šimašius teigia, kad šią ribą padeda brėžti keli dalykai: teisingumas, efektyvumas ir visuomenės sutarimas. Net jei valdžiai atrodo teisinga kažką daryti, tai dar nereiškia, kad ji tą padarys geriausiai. „Valdžia turi teisę verslauti ten, kur visiškai nėra privataus sektoriaus ir kur negali gimti privati paslauga. Bet kol savivaldybė verslauja, ji ir negali gimti“, – sako R. Šimašius.

Pokalbyje jis aptaria ir pastarojo meto atvejus, susijusius su savivaldybių įmonėmis bei viešosiomis paslaugomis. Ką jie parodo apie atsakomybę, kontrolę ir pasitikėjimą? Ar problemą tikrai išsprendžia tai, kad paslaugą perima valdžia? Ir kodėl procedūros kartais tampa svarbesnės už rezultatą?

R. Šimašius atkreipia dėmesį ir į mokesčių mokėtoją. Atidarydami parką, tiltą ar darželį, dažnai dėkojame rangovams ir institucijoms, bet retai – tiems, kurie už visa tai sumokėjo.

Kaip turi mąstyti savivaldos vadovas? Kada valdžia kuria vertę, o kada ima daryti tai, ką geriau padarytų privatus žmogus ar verslas? Ir kodėl mums taip lengva patikėti, kad valdžia gali išspręsti viską?

Apie savivaldos vadovo mentalitetą, valdžios ribas, savivaldybių verslavimą ir pagarbą mokesčių mokėtojui Remigijų Šimašių laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Greičiausiai sutiksime, kad daugelis mūsų šaldytuvą laiko viena saugiausių vietų maistui, tačiau kai kurioms bakterijoms žema temperatūra nėra kliūtis. Vienos jų – listerijos, kurios gali ne tik išgyventi šaldytuve, bet ir jame daugintis, todėl ypač svarbu žinoti, kaip ir kiek laiko laikome jau paruoštus vartoti produktus. Pavojingiausia tai, kad užterštas maistas nebūtinai pakeičia savo kvapą, skonį ar išvaizdą.

Kuriems produktams turėtume skirti daugiausia dėmesio, kokias klaidas dažniausiai darome namuose ir kaip sumažinti listerijų keliamą riziką?

Apie tai kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūninių produktų skyriaus vyriausiąja specialiste Indra Urbonavičiūte.

Pokalbis su muzikos kūrėju ir atlikėju Lion Ceccah.

Neretai Lietuvos žiniasklaida kritikuojama dėl gausaus neigiamo, grėsmingą ar šokiruojantį toną turinčio turinio. Tačiau ar problema – tik žiniasklaidos pasirinkimai? O gal mes patys, vedami nerimo, smalsumo ir noro nepraleisti svarbios žinios, tokį turinį renkamės?

2026 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas žiniasklaidos raštingumo tyrimas rodo, kad 92 proc. Lietuvos gyventojų informaciją kasdien pasiekia telefonu, gebėjimas naudotis informacija auga, tačiau mažėja pasitikėjimas žiniasklaidos nešališkumu.

Ar pastebite šokiruojančias antraštes? Kodėl jos tokios skaitomos? Kaip jos veikia mūsų psichiką ir pasitikėjimą žiniasklaida? Jei naujiena nešokiruoja – niekas jos neskaito?

Laidoje dalyvauja portalo „Lrytas“ vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako iš Vyriausybės sulaukęs patikinimo, kad bus peržiūrėtos esamos šalies mokesčių sistemos spragos, tačiau kelia klausimą, ar pažadas neįvesti naujų mokesčių kartu nereiškia, jog valdžia neatmeta galimybės kelti jau taikomų tarifų.

Anot verslo atstovo, nors pozityviai nuteikia Vyriausybės vadovo ir finansų ministro pažadas neįvesti naujų mokesčių, nerimo kelia neigiami šiemet įsigaliojusios reformos rezultatai biudžeto surinkimui.

Laidoje dalyvauja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuvoje moterys sudaro beveik du trečdalius aukštojo mokslo absolventų, tačiau studijų pasirinkimai vis dar labai skiriasi nuo vyrų. Kodėl merginos dažniau renkasi švietimo, sveikatos ir priežiūros kryptis, o vaikinai – inžineriją, statybas ir informacines technologijas? Ar šiuos pasirinkimus iš tiesų lemia asmeniniai polinkiai, ar dar mokykloje išmokstame, kas esą labiau tinka mergaitėms, o kas – berniukams?

Apie tai kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos eksperte Mintaute Jurkute.

Laidoje dalyvauja teisininkė, konstitucinės teisės ekspertė Toma Birmontienė.

Pakuotės tampa vienu svarbiausių žiedinės ekonomikos elementų, o jų poveikis aplinkai vis dažniau atsiduria verslo ir politikos darbotvarkėje. Europoje griežtėjant reikalavimams, įmonės ieško būdų ne tik mažinti atliekas, bet ir kurti efektyvesnius bei inovatyvesnius sprendimus. Ar tvarumas gali tapti Lietuvos verslo konkurenciniu pranašumu?

Apie tai laidoje kalbamės su aplinkosaugos eksperte Jūrate Kuzmarskiene.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.