Savivaldos vadovui tenka spręsti labai skirtingus klausimus – nuo kasdienio miesto ūkio iki ilgalaikių sprendimų. Tačiau kur yra riba? Kada valdžia turi veikti pati, o kada geriau pasitraukti ir palikti vietos žmonėms bei verslui?
Buvęs Vilniaus meras, Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Šimašius teigia, kad šią ribą padeda brėžti keli dalykai: teisingumas, efektyvumas ir visuomenės sutarimas. Net jei valdžiai atrodo teisinga kažką daryti, tai dar nereiškia, kad ji tą padarys geriausiai. „Valdžia turi teisę verslauti ten, kur visiškai nėra privataus sektoriaus ir kur negali gimti privati paslauga. Bet kol savivaldybė verslauja, ji ir negali gimti“, – sako R. Šimašius.
Pokalbyje jis aptaria ir pastarojo meto atvejus, susijusius su savivaldybių įmonėmis bei viešosiomis paslaugomis. Ką jie parodo apie atsakomybę, kontrolę ir pasitikėjimą? Ar problemą tikrai išsprendžia tai, kad paslaugą perima valdžia? Ir kodėl procedūros kartais tampa svarbesnės už rezultatą?
R. Šimašius atkreipia dėmesį ir į mokesčių mokėtoją. Atidarydami parką, tiltą ar darželį, dažnai dėkojame rangovams ir institucijoms, bet retai – tiems, kurie už visa tai sumokėjo.
Kaip turi mąstyti savivaldos vadovas? Kada valdžia kuria vertę, o kada ima daryti tai, ką geriau padarytų privatus žmogus ar verslas? Ir kodėl mums taip lengva patikėti, kad valdžia gali išspręsti viską?
Apie savivaldos vadovo mentalitetą, valdžios ribas, savivaldybių verslavimą ir pagarbą mokesčių mokėtojui Remigijų Šimašių laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.