Žinių radijas

Lukas gavo savo balso sintezės programą – įrašai tekstą ir gauni laidos vedėjo balsą. Ši technologija JAV jau naudojama apgavystėms skambučių metu. Ar pavyks išvilioti pinigų iš nieko neįtariančių draugų ir artimųjų? Ne ką prasčiau lietuviškai šnekėti pradėjo ir „ChatGPT" 4o versija, galinti ir šnabždėti, ir miauksėti, ir aprėkti. „Meta" pristatė papildytos realybės akinius „Orion". Nors nebus pardavinėjami viešai, akiniai suteikia viltį telefoną pakeisti siekiančioms technologijoms ir spiria „Apple Vision Pro" į minkštąją.

Laidos „Du bitai" partneris - „OMNISEND", Lietuvos startuolis, kuriantis elektroninės komercijos marketingo automatizavimo platformą. Prisijunk prie komandos www.omnisend.com/careers.

Laidos pašnekovas – viešųjų ryšių specialistas, dirbtinio intelekto startuolio „Repsense“ bendraįkūrėjas ir JAV rinkimų stebėtojas Mykolas Katkus. 

Spalio 5-tąją minėsime Tarptautinę mokytojo dieną. Jau prasidedant mokslo metams buvo kalbama, kad bus sunku. Trūksta vadovėlių, mokyklos nepasiruošusios įtraukiajam ugdymui, algos nekyla tiek, kiek norėtųsi. Jau šiemet, prisimenant iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ rezultatus, mokytojo profesija turėjo tapti prestižine. Tačiau ar tapo, ar stoja jaunimas į šią specialybę, kurioje ir taip trūksta daugiau nei pusšimčio pedagogų?

Diskutuoja: Žemynos progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė, Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jūratė Gabiunaitė ir Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas.

Kraštutinės dešinės partijos Europoje toliau rodo puikius rezultatus rinkimuose. Austrijos parlamento rinkimus laimėjo buvusių nacių įkurta Laisvės partija, surinkusi beveik trečdalį balsų. Nors Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija anksčiau yra dalyvavusi koalicinėse Vyriausybėse, visuotinius rinkimus ji laimėjo pirmą kartą.

Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, kad Austrijos rinkimų rezultatai patvirtina bendrą Europos tendenciją, kad tradicinės partijos nepateisina rinkėjų lūkesčių. Politologo teigimu, tradicinės partijos nebesugeba atliepti esminių problemų, pavyzdžiui, migracijos, bei vykdo politiką, kuri brangiai kainuoja, pavyzdžiui, Žaliąjį kursą. Pasak L. Kojalos, tai sudaro sąlygas iškilti radikalioms jėgoms pasiūlant alternatyvią viziją, o tai vizijai įgyvendinti būtina gauti valdžią, nes iki šiol šios partijos nebūdavo koalicijoje arba būdavo joje kaip mažesnieji partneriai.

Žvelgiant iš mūsų regiono perspektyvos, didžiausią nerimą turėtų kelti Austrijos kraštutinių dešiniųjų pozicija Ukrainos klausimu. Laisvės partijos lyderis Herbertas Kicklas (nuotr.) nuolat kritikavo karinę pagalbą Ukrainai bei ES sankcijas Rusijai. L. Kojala išvardijo keletą priežasčių, kodėl tokia laikysena yra patraukli daliai rinkėjų. Pirma, dalis visuomenės yra nepatenkinta dėl sankcijų pakilusiomis kainomis ir kvestionuoja poreikį mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Antra, rinkėjai neturi didelio noro prijungti Ukrainą prie ES ar tuo labiau – prie NATO.

Be to, politologas išskyrė Rusijos kuriamą naratyvą, kuris yra paveikus daliai rinkėjų. „Iš Rusijos plinta naratyvas, kad Rusija yra vienintele tradicinių vertybių gynėja ar krikščioniškasis bastionas, kurią tarsi nori sunaikinti liberalioji ES, kurią tarsi atstovauja tos pagrindinės Europos valstybių politinės jėgos. Ir vienintelis būdas pakreipti Europą kita kryptimi yra toms konservatyvioms jėgoms tarsi vienytis ir tokiu atveju atrodo, kad Putino Rusija gali būti ne grėsmė, ne geopolitinis iššūkis, o netgi sąjungininkas", – Kremliaus diegiamą naratyvą Europoje apibendrino L. Kojala.

Laisvės partijos lyderis H. Kicklas teigia, kad yra pasiryžęs formuoti koaliciją su įvairiomis partijomis, tačiau kol kas likusios politinės jėgos atsisako galimybės būti valdžioje su kraštutiniais dešiniaisiais. L. Kojala teigia, kad kraštutiniams dešiniesiems veikiausiai bus pasiūlyta sudarinėti daugumą, kadangi yra įprasta teikti pirmenybę daugiausia balsų surinkusiai partijai. Ideologiškai artimiausia jėga yra centro dešinės partija, kuri rinkimuose liko antra, tačiau, L. Kojalos teigimu, tokios koalicijos tikimybė yra maža dėl asmeninių konfliktų tarp šių partijų lyderių.

L. Kojala akcentavo, kad Austrijos porinkiminė padėtis kelia platesnį klausimą apie tai, kaip tradicinės partijos turėtų elgtis formuojant valdžią, kai radikalios jėgos surenka vis daugiau balsų. Politologo teigimu, dažniausiai pasirenkama izoliacijos strategija: „tai yra bandoma visais įmanomais būdais jas apeiti ir išstumti iš potencialių valdžios dalybų, net jeigu šios politinės jėgos surenka ženklų balsų skaičių. Tokį kelią renkasi nemaža dalis valstybių. Tokį kelia mes matome, pavyzdžiui, Prancūzijoje kuriant sanitarinį kordoną ir bandant kiek įmanoma labiau atriboti Marine Le Pen.“

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Ką turi Lietuva padaryti, kad gynybos ir saugumo pramonės įmonių būtų kur kas daugiau bei kad turėtume pajėgų aptarnauti bent 20–30 procentų Lietuvos kariuomenės poreikio – nuo maisto ir kojinių – iki raketų? Bei ko reikėtų, kad Lietuvos verslo ekosistema klestėtų ir aplenktų JAV Silicio slėnį?

Apie gynybos ir saugumo pramonės plėtrą Lietuvoje bei jos potencialą kalbamės su ekonomikos ir inovacijų viceministrais Erika Kuročkina ir Karoliu Žemaičiu.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ar gali būti, kad tėvai paauglystės bijo labiau nei patys paaugliai? Ir kas slypi už šios baimės – realūs iššūkiai ar giliai įsišakniję stereotipai? Ką reiškia palikti vaikystės pasaulį ir kaip pajusti tą nematomą ribą, kad štai, jau įžengei į paauglystę?

Apie visa tai kalbame su 12-mete Ūla ir klinikos „Anima psichologija“ psichologe Goda Aršauskaite.

Laidą „Tėvams apie vaikus" remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuvos įmonių konkurencingumas lemia visos šalies gerovę, todėl jis turėtų rūpėti kiekvienam, net ir nedirbančiam privačiame versle. O ypač politikams, kurie dosniai žada gerovę po rinkimų – jie pirmiausia turėtų kurti verslui palankią aplinką, kad augtų investicijos ir žmonių pajamos.

Ką daryti, kad verslo aplinka Lietuvoje taptų konkurencingesnė? Kodėl verslui rūpi viešojo sektoriaus kokybė? Kurias biurokratines kliūtis būtina pašalinti, kad verslas galėtų veikti efektyviau? Kaip politikai gali užtikrinti ilgalaikį šalies ekonomikos augimą, o ne tik spręsti trumpalaikes problemas?

Šiuos klausimus gvildena „Verslo žinių" vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas ir Lietuvos laisvosios rinkos prezidentė Elena Leontjeva.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Nemaža dalis kraują dovanoti norinčių gyventojų to negali padaryti dėl prastų jo rodiklių. Praėjusiais metais beveik 10 proc. donorų iš daugiau nei 40 tūkst. atvykusių trūko geležies kraujyje, skelbia Nacionalinis kraujo centras (NKC).
Siekdamas skatinti neatlygintiną kraujo donorystę Lietuvoje, NKC ėmėsi iniciatyvos dalinti maisto papildus su geležimi šalies gyventojams, norintiems dovanoti kraują, bet negalintiems to padaryti dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio.

Ar pasiteisino geležies maisto papildų dalijimas kraujo donorams ir kokios donorystės tradicijos bei iniciatyvos įsitvirtina Lietuvoje, kalbamės su Nacionalinio kraujo centro vadovu Daumantu Gutausku.

Spalio 2-ąją minime Angelų sargų – policijos dieną. Deja, Lietuvos žmonių ramybę ir saugumą sergi vis mažesnis skaičius policijos pareigūnų. Nuo 2020 metų policijos sistemą paliko per 2000 policininkų. Tai reiškia, kad nuo žemės paviršiaus dingo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dydžio įstaiga.

Anot ekspertų, Policijos pareigūnų skaičius Lietuvoje paskutiniu metu nuolat mažėja, nes sistemoje tarnaujantys žmonės, kasdien rizikuojantys savo sveikata ar net gyvybe, susiduria su visišku politikų ir valdininkų abejingumu jų tarnybos sąlygoms, darbo užmokesčiui, socialinėms garantijoms ir net klaidingai skleidžiama informacija apie pareigūnų „išėjimo stabilizavimą“ ar nesibaigiantį papildomo finansavimo skyrimą.

Laidoje diskutuoja Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ineta Kursevičienė ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Išmokti užsienio kalbos – vienas iš populiariausių tikslų, kuriuos išsikeliame metų pradžioje. Pasirodo, kad priskirdami save prie vieno iš keturių mokymosi būdų tipų, galėtume palengvinti sau mokymosi procesą. Tačiau suaugusiųjų mokymasis yra nekontroliuojamas. Ką tai reiškia? Klausykite pokalbio su Vilte Gridasova-Rusevičiene, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos anglų kalbos dėstytoja, įmonės „Kalba ir spalva“ vadove.