Lietuva gynybai skiria rekordinį finansavimą tarp visų NATO šalių. Pastaruoju metu į krašto apsaugą investuojami milijardai eurų – nuo naujos ginkluotės ir karinės infrastruktūros iki divizijos kūrimo. Kuo didesnės investicijos, tuo svarbesnis tampa ir klausimas: kaip užtikrinti, kad kiekvienas euras būtų panaudotas ten, kur jo labiausiai reikia?

Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės auditas pateikė ne vieną kritinę išvadą. Auditoriai konstatuoja, kad valstybė investuoja milijardus į gynybą, tačiau neturi bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą. Dalis strateginių dokumentų neatnaujinti daugelį metų, o sprendimų priėmėjams vis dar trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos. Kitaip tariant – pinigų skiriama vis daugiau, tačiau bendrą investicijų rezultatą įvertinti vis dar sudėtinga.

Viešojoje erdvėje šią savaitę dėmesio sulaukė buvusio kariškio Audriaus Beinoro istorija. Beveik tris dešimtmečius tarnavęs karininkas Delfi.lt teigia netekęs tarnybos po to, kai kėlė klausimus dėl, jo manymu, galimų viešųjų pirkimų pažeidimų. Ši istorija atnaujino ir platesnę diskusiją – ar apie galimus pažeidimus pranešantys žmonės jaučiasi apsaugoti?

Tačiau gynyba – išskirtinė sritis. Didelė dalis informacijos negali būti viešinama dėl nacionalinio saugumo. Tad kur baigiasi būtinas slaptumas ir prasideda visuomenės teisė žinoti? Ar įmanoma užtikrinti realų skaidrumą neatskleidžiant jautrios informacijos? Ar dabartiniai priežiūros mechanizmai yra pakankami, kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog rekordinis gynybos biudžetas naudojamas efektyviai ir atsakingai? Kaip didinti pasitikėjimą, kad pinigai nukeliauja ten, kur turi?

Laidoje dalyvauja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pastaruoju metu Lietuvoje netrūksta diskusijų dėl šalies užsienio politikos krypties. Atrodo, kad socialdemokratų Vyriausybė siekė pasiūlyti šiek tiek kitokį požiūrį nei buvusi konservatorių valdžia – tiek Kinijos, tiek Baltarusijos atžvilgiu. Vis dėlto tokie signalai sulaukė aiškaus pasipriešinimo ne tik iš opozicijos, bet ir iš Prezidentūros bei užsienio reikalų ministro.

Pradėjus dirbti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei, iš Vyriausybės programos dingo nuorodos į Taivaną. Dalis apžvalgininkų tai vertina kaip signalą Pekinui, kad Lietuvos laikysena keičiasi. Pakito ir Baltarusijos vertinimas – vietoj ankstesnio jos gretinimo su Rusija programoje dabar įvardijamos konkrečios sąlygos, pavyzdžiui, parama Rusijos agresijai Ukrainoje, kurioms esant Lietuva toliau sieks Baltarusijos tarptautinės izoliacijos.

Socialdemokratai atmeta teiginius, kad ketina gerinti santykius su Kinija Taivano sąskaita ar ieškoti dialogo su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Tačiau opozicijos atstovai įspėja, jog net ir menkiausias Lietuvos kurso pokytis Kinijos ar Baltarusijos atžvilgiu būtų naudingas Rusijai ir silpnintų iki šiol vykdytą principingą užsienio politiką.

Tačiau ar tuo diskusija turėtų ir baigtis? Ar Lietuvoje gali egzistuoti skirtingi požiūriai į užsienio politiką Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu, ar šiose srityse įmanoma tik viena teisinga pozicija? Ar bet koks bandymas ieškoti kitokio kelio iš tiesų reiškia artėjimą prie Rusijos interesų? Galiausiai, kas Lietuvai būtų naudingiau – griežta izoliavimo politika, ar ribotas, aiškiai apibrėžtas dialogas?

Laidoje dalyvauja socialdemokratas Remigijus Motuzas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Viktoras Denisenko.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Apie kūrybą, vasaros ritmą ir tai, kuo šiandien gyvena Baltasis Kiras, kalbamės su muzikos kūrėju ir atlikėju Tautvydu Augustinu.

Laidoje dalyvauja platformos „Holidjob“ vadovas Irmantas Lasauskas.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato ekonomikos veiklų žemėlapis Holidjob.com 

Gyvename ilgiau, tačiau ar ilgiau išliekame reikalingi darbo rinkoje? Iniciatyvos „brandU“ steigėja, strateginės komunikacijos konsultantė Snieguolė Matonienė sako, kad viena svarbiausių šiandienos užduočių – geriau suderinti darbo rinkos poreikius su vyresnių žmonių patirtimi ir gebėjimais.

Laidoje ji dalijasi kitų šalių pavyzdžiais, kaip vyresni žmonės skatinami sugrįžti į darbo rinką ir kaip darbdaviai mokosi geriau suprasti jų poreikius. Pokalbyje – ir apie jaunystės kultą, kartų atskirtį, sovietmečio palikimą bei tai, kodėl dirbtinio intelekto laikais patirtis, intuicija ir išmintis gali tapti dar svarbesnės.

Laidoje „Ekonomika šiandien“ Snieguolę Matonienę kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Lietuva vis dažniau kalba ne apie diskusijas, o apie stovyklas. Politiniai oponentai tampa priešais, socialiniai tinklai – kovos lauku, o kompromisas neretai suprantamas kaip silpnumas. Ar visuomenės susiskaldymas jau tapo viena didžiausių valstybės problemų? Būtent tai vienu svarbiausių naujosios Vyriausybės iššūkių įvardija premjeras Mindaugas Sinkevičius, perspėjęs, kad augantis susipriešinimas kelia grėsmę demokratijai ir valstybei.

Ar politikai iš tiesų gali sumažinti visuomenės susipriešinimą? O gal patys dažnai tampa jo kurstytojais? Kas šiandien labiausiai skaldo Lietuvą – politika, socialiniai tinklai, ekonominė nelygybė ar mūsų pačių nenoras išgirsti kitokią nuomonę? Ir svarbiausia – ką reikėtų padaryti, kad vėl išmoktume nesutikti vieni su kitais, bet išliktume vieninga visuomene?

Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas ir teisininkė Liudvika Meškauskaitė.

Elektronikos atliekos išlieka vienu sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje, tačiau perdirbama mažiau nei 40 proc. visų susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Nemaža jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose arba gamtoje. Kodėl taip nutinka ir kas trukdo gyventojams tinkamai rūšiuoti? Ką būtų galima padaryti, kad daugiau elektronikos atliekų būtų perdirbama?

Laidoje dalyvauja Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Pokalbis su buvusios premjerės Ingos Ruginienės atstovu spaudai Ignu Dobrovolsku. 

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo iš esmės keisti Lietuvos migracijos politiką. Pagal jo iniciatyvą, žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvoje galėtų dirbti ne ilgiau kaip dvejus metus, o vėliau bent pusmečiui privalėtų išvykti iš šalies. Taip pat siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką ir aiškiau atskirti laikiną darbo migraciją nuo galimybės įsitvirtinti Lietuvoje.

Prezidentūra teigia, kad taip siekiama apsaugoti valstybės saugumo interesus ir užkirsti kelią nekontroliuojamai migracijai. Tačiau kritikai perspėja, jog tokie pokyčiai gali apsunkinti verslo veiklą, mažinti Lietuvos patrauklumą užsienio darbuotojams ir kelti rimtų klausimų dėl žmogaus teisių bei migrantų integracijos.

Kur turėtų būti riba tarp valstybės saugumo ir atviros darbo rinkos? Ar Lietuvai reikia griežtesnės migracijos politikos, ar svarbiau užtikrinti, kad čia atvykstantys žmonės galėtų visaverčiai integruotis į visuomenę? Ir ar siūlomi pokyčiai iš tiesų padės spręsti šiandienos iššūkius, ar sukurs naujų problemų?

Laidoje dalyvauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis ir teisininkė Emilija Švobaitė.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.