Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša daugiausia gyvybių, tačiau daugelio jų būtų galima išvengti laiku pakeitus kasdienius įpročius. Kodėl, nepaisant medicinos pažangos ir gausybės informacijos apie sveiką gyvenseną, ši statistika vis dar išlieka tokia skaudi?

Laidoje kalbėsime apie tyliai progresuojančius širdies ligų požymius, dažniausias kasdienes klaidas, fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir streso įtaką širdies sveikatai bei tai, kada verta pradėti reguliariai tikrintis net ir jaučiantis visiškai sveikam.

Laidoje dalyvauja Santaros klinikų kardiologas docentas Andrius Berūkštis.

Turinio integracija. Laida „Rinkis gyvenimą“ finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo valstybės biudžeto lėšų.

„Verslumo dvasioje" apie žmogui svarbius dalykus, nuo kurių priklauso kiekvieno savijauta ir visos visuomenės gerovė, kalbamės su verslininku, „Žinių radijo" savininku ir laidos autoriumi Augustinu Rakausku.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" (2023), „Globali jausmo proto dvasia" (2014) ir „Verslumo dvasia" (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba".

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama per „Žinių radiją" penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

1410 metų liepos 15 dieną įvykęs Žalgirio mūšis buvo vienas svarbiausių viduramžių riterių mūšių Europoje. Jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgos, vadovaujamos Vytauto Didžiojo ir Jogailos, sutriuškino Kryžiuočių ordino kariuomenę. Ši pergalė sustabdė Kryžiuočių ordino ekspansiją į rytus ir tapo svarbiu lūžiu Europos istorijoje.

Kuo reikšminga Žalgirio mūšio pergalė? Kaip ji pakeitė Lietuvos ir Europos raidą? Kas būtų, jeigu mūšis būtų pasibaigęs kitaip? Kaip per amžius keitėsi Lietuvos saugumo samprata ir kodėl šiandien didžiausias grėsmes siejame jau su kitomis valstybėmis?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas ir karo istorikas, politikas Valdas Rakutis.

Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Besišypsantis ir kalbantis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar priešais fotoobjektyvą atsisėdantis ir mąsliai į tolį žvelgiantis Jonas Basanavičius – tai tik keli socialiniuose tinkluose sklandę su dirbtiniu intelektu „prikelti" Lietuvos istorijos asmenybių vaizdo įrašai.

Naujausios technologijos keičia muziejininkų, istorikų, menininkų bei parodų koordinatorių kasdienybę – dirbtinis intelektas atveria neribotas galimybes atkurti tam tikrus įvykius ar vaizdinius, tyrinėti turimus šaltinius, kurti ir naują turinį. Kaip dirbtinis intelektas keičia Lietuvos muziejų gyvenimą?

Ar technologijų amžiuje išvis dar domėsimės muziejais ir galerijomis? Gal užsuksime pamatyti kokio nors istorinio artefakto ar paveikslo tik tam, kad „pasižymėtume" apsilankymą ir pasigirtume socialiniuose tinkluose?

Diskusija su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore Rūta Kačkute bei MO muziejaus direktore Milda Ivanauskiene.

Vis garsiau skamba raginimai Europos Sąjungai užtikrinti, kad socialinių tinklų platformos ir kitos paslaugos būtų sukurtos taip, kad būtų saugios dar prieš vaikams pradedant jomis naudotis. 

Pirmadienį paskelbtoje Europos Komisijos pirmininkės spec. patarėjų ataskaitoje rekomenduojama apriboti socialinių tinklų naudojimą vaikams iki 13 metų, leidžiant jiems naudotis tik prižiūrint suaugusiesiems, o vaikams iki 2 metų ekranų nerodyti apskritai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė tam pritarianti. Pasak jos, po vasaros atostogų bus pateiktas teisės akto projektas. Kai jis bus paskelbtas, ES derybininkai iš Parlamento ir Europos sostinių jį išsamiai aptars, kad susitartų dėl galutinio teisės akto.

Antradienį Europos Parlamento nariai pareikalavo, kad socialinių tinklų platformose vaikams būtų įdiegtas „jaunimo režimas“, kuriame būtų išjungtos priklausomybę sukeliančios funkcijos ir tikslinė reklama. Tai padaryta, be kita ko, po to, kai praėjusį penktadienį EK nurodė Jungtinių Valstijų technologijų milžinei „Meta“ pakeisti jos valdomų socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ dizainą arba jai grės didelė bauda, preliminariai nustačius, kad jis pažeidžia Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA). Tyrime daugiausia dėmesio skiriama tokioms funkcijoms, kaip begalinis slinkimas, automatinis paleidimas, iššokantys („push“) pranešimai ir platformų labai suasmenintos rekomendavimo sistemos.

Visgi, ES susiduria su dilema, kaip išvengti skirtingų amžiaus ribų 27 šalyse. Pavyzdžiui, Ispanija nori uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais, o Prancūzija siūlo tai drausti 15 metų ir jaunesniems vaikams. Taip pat yra tokių ES šalių, kaip Estija, kurios prieštarauja draudimui.

Kokių europinių sprendimų tikėtis, kokių jų reikia? Laidoje kalbame su Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaite ir Seimo nare, konservatore Daiva Ulbinaite, siūliusia drausti socialinius tinklus vaikams iki 16 metų.

Laidą pristato Europos Komisija

Šią savaitę Seimas patvirtino Vyriausybės programą. Mindaugo Sinkevičiaus reitingai po paskyrimo išaugo, tačiau jau dabar keliami klausimai, kuo išsiskirs naujoji Vyriausybė. Programoje numatyti įsipareigojimai įvairioms sritims, tarp jų – demografijai, socialinei politikai ir viešosioms investicijoms.

Tuo pat metu socialdemokratai susiduria ir su kitais politiniais iššūkiais. Dėmesio sulaukia Marijampolės mero Povilo Isodos situacija, taip pat toliau aptariamos vadinamosios „čekiukų“ bylos.

Valstybėje tęsiamos diskusijos dėl galimybės keisti Konstituciją, siekiant sudaryti prielaidas branduolinio ginklo dislokavimui Lietuvoje. Pristatydamas Vyriausybės programą Mindaugas Sinkevičius teigė, kad viena didžiausių grėsmių demokratijai yra visuomenės susiskaldymas.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tęsia pastangas normalizuoti santykius su Kinija, o politinėje darbotvarkėje svarstomas ir klausimas, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje.

Seimo pavasario sesija artėja prie pabaigos. Kokie buvo svarbiausi jos sprendimai ir ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Laidoje dalyvauja muzikos kūrėjas ir atlikėjas Aurimas Papečkys.

Perėjimas iš darželio į pirmą klasę daugeliui šeimų tampa vienu svarbiausių vaiko gyvenimo etapų. Kodėl darželyje vaikai skatinami mokytis per žaidimą, o pirmoje klasėje iš jų jau tikimasi greitai prisitaikyti prie akademinio mokymosi? Ar pasirengimą mokyklai labiausiai lemia gebėjimas skaityti ir skaičiuoti, o gal svarbiausi visai kiti veiksniai? Kokią įtaką vaiko sėkmei turi ugdymo filosofijos tęstinumas ir darželio bei mokyklos bendradarbiavimas?

Apie tai kalbėsime su darželio „Klaužada“ vadove Živile Venckiene ir Apvalaus Kvadrato mokyklos direktore Vilija Railaite.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertų vasara“ pristato Apvalaus Kvadrato mokykla – mes žinome, kaip susitarti su jūsų vaikais.

Vilniaus universiteto fondo vadovas Justinas Noreika sako, kad mecenatystės kultūra Lietuvoje keičiasi. Pasak jo, auga nevyriausybinių organizacijų brandumas, visuomenės pasitikėjimas ir ekonominis išsivystymas. Vis dėlto, lyginant su Vakarų valstybėmis, Lietuvai dar yra kur augti.

Stipriausiuose pasaulio universitetuose neliečiamojo kapitalo fondai yra ne tik finansinis rezervas, bet ir akademinės laisvės pagrindas. Tokie fondai suteikia universitetams daugiau galimybių pritraukti talentus, finansuoti mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus strateginius projektus.

Kaip veikia Vilniaus universiteto fondas? Kodėl mecenatystei reikia ne tik finansinių paskatų, bet ir pasitikėjimo? Kaip universitetų fondai gali stiprinti akademinę laisvę, inovacijas ir Lietuvos konkurencingumą?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto fondo vadovas Justinas Noreika.

Prieš metus Vilniaus universitetas pradėjo vykdyti studijų programą „Tvarumas ir ateities visuomenės“. Programa orientuota į socialinius tvarumo aspektus – lygių galimybių užtikrinimą, ekosocialinę politiką, socialinės nelygybės mažinimą, tvarių miestų ir bendruomenių plėtrą bei klimato kaitos poveikį žmonių gerovei.

Kodėl tvarumas šiandien tampa būtinybe verslui ir viešajam sektoriui?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tarptautinės studijų programos „Tvarumas ir ateities visuomenės“ vadovė, docentė, daktarė Ieva Adomaitytė-Subačienė.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.