Būdama Kolumbijoje, Jūrė iš arti pažino visą kavos kelią – nuo alinančio darbo plantacijose iki kruopštaus pupelių atrinkinėjimo. Tai patirtys, kurios keičia požiūrį ir leidžia suprasti, kiek pastangų skyli kasdieniame kavos puodelyje. Nors Jūrė ilgai ieškojo savo kelio, pašaukimas kavai visada buvo šalia.

Šiandien Jūrė dirba išskirtinėje Roterdamo kavinėje – ne tik už baro, bet ir užsiima kavos edukacija, dalyvauja kavos čempionatuose bei aktyviai siekia kelti baristos profesijos kartelę. Laidoje kalbamės apie tai, ką iš tiesų reiškia profesionaliai ruošti kavą: kai svarbi kiekviena sekundė, neužtenka tik gerų pupelių.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos: 

R. Connolly „Būti Elviu. Vienišas gyvenimas": intriguojantis ir jautrus žvilgsnis į legendos gyvenimą; 

A. Ruseckaitė "Dūžtančios formos": perleistas biografinis romanas apie  V. Mačernį.  

Taip pat laidoje – pasakojimas apie metų pradžioje mirusios garsios latvių rašytojos Nora Ikstena kūrybą. 

Istorikas Marius Ėmužis išleido Antano Sniečkaus, ilgamečio okupuotos Lietuvos administracijos vadovo, politinę biografiją nuo 1926 iki 1974 metų. Knygoje analizuojamas ne tik Sniečkaus kelias nuo pat pirmų dienų pogrindyje iki karjeros sovietų nomenklatūroje, bet ir jo aplinka – bendražygiai ir oponentai.

Kas per veikėjas buvo A. Sniečkus, kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, studijų ir straipsnių istorinėmis temomis autoriumi dr. M. Ėmužiu. 

Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu. 

Studijos viešnios – Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja, profesorė, medicinos mokslų daktarė Daiva Mockevičienė ir Mokymosi visą gyvenimą centro vedėja, mokslų daktarė Simona Grigaliūnienė – pakvies į mediciną pažvelgti kitaip: kaip į procesą, kuriame svarbus ne tik gydymas, bet ir mokymasis visą gyvenimą bei ryšys su savimi.

Laidoje taip pat sužinosime, kas yra hipoterapija, kaniterapija bei kodėl šie metodai vis dažniau tampa medicinos dalimi.

Laidoje – genetikas, ilgaamžiškumo tyrimų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė.

Legendinis Dakaro ralis įsivažiavo, nors kai kuriems jis jau ir baigėsi. Apie šį ralį ir kitas automobilių pasaulio įdomybes – pokalbis su lenktynininku Ignu Daunoravičiumi tiesiai iš Saudo Arabijos smėlynų.

Kodėl daugeliui žmonių taip sunku sveikai maitintis? Kokius netinkamus dalykus žmonės daro tvarkydamiesi su emociniu valgymu? Ką būtina keisti giliai savyje, o kokie visai konkretūs būdai irgi gali šiek tiek padėti?

Kalbasi psichoterapeutės Genovaitė Petronienė ir Vika Aniulienė. 

Danija jau atsisveikina su laiškais ir pašto dėžutėmis, o Lietuvoje popierinių laiškų srautai taip pat sparčiai mažėja. Ar tai reiškia, kad pašto skyrių ir laiškininkų laikai baigiasi? Ar paštas, kokį pažinojome iki šiol, nyksta?

Žvelgiant iš dabartinių perspektyvų, koks paštas reikalingas Lietuvai šiandien? Ar universalioji pašto paslauga vis dar svarbi valstybei? Kas slypi už paštomatų plėtros ir ar modernėjimas reiškia atsitraukimą nuo regionų?

Apie pašto ateitį kalbamės su Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi Kastyčiu Valantinu.

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Lietuvos paštas. Siųsk. Gauk. Lengvai.

Laidoje „Verslumo dvasia“ tęsiame ankstesnį pokalbį („Paskelbkime 2026-uosius melo stabdymo metais"). Laidos pašnekovai: Katalikų teologijos fakulteto dekanas, teologijos ir religijos studijų docentas Benas Ulevičius ir verslininkas, „Žinių radijo" savininkas bei laidos autorius Augustinas Rakauskas.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" (2023), „Globali jausmo proto dvasia" (2014) ir „Verslumo dvasia" (2003). Pirmąsias tris knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama per „Žinių radiją" penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, kad nemaža dalis žmonių Europoje neturi draugų ar artimų šeimos narių, o Lietuvoje vienišių – daugiausia žemyne.

Metų pabaigoje paviešintoje naujausioje EBPO socialinių ryšių ir vienatvės ataskaitoje pažymima, kad jauni žmonės ir vyrai yra labiausiai pažeidžiami vienatvės. Vienišumo jausmą taip pat kone dvigubai dažniau patiria bedarbiai ir mažas pajamas gaunantys asmenys. 

21-oje EBPO priklausančioje šalyje kasdienis tiesioginis bendravimas su draugais ir šeima nuolat mažėjo nuo 2006 m., ši tendencija dar labiau sustiprėjo po COVID pandemijos.

2022 m. žmonių, teigiančių, kad per pastarąsias keturias savaites jautėsi vieniši „beveik visada“ arba „nuolat“, dalis buvo didžiausia Prancūzijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 11 proc. ir 9 proc.

Socialinė izoliacija, nebendravimas ir vienišumo jausmas siejami su maždaug 871 tūkst. mirčių kasmet visame pasaulyje. Vienišumas taip pat susijęs su prastesniais darbo rezultatais, didesne nedarbo, studijų metimo rizika ir socialine apatija, pavyzdžiui, rinkimų ignoravimu.

Laidoje dalyvauja psichologas Andrius Kaluginas ir  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.