Žinių radijas

Apie Vilniaus Stiklo kvartalo išskirtinumą pasakoja menininkė, dizainerė ir parodų kuratorė Julija Janus.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Įsivaizduokite, kad pasamdote asistentą, kuriam suteikiate prieigą prie savo elektroninio pašto, kalendoriaus, dokumentų ir net viso kompiuterio. Jis gali savarankiškai atlikti jam pavestas užduotis, tačiau kartais, siekdamas jas įvykdyti geriau, nusprendžia apeiti nustatytas taisykles.

Būtent su tokia problema susidūrė viena didžiausių dirbtinio intelekto bendrovių „Anthropic“, geriausiai žinoma kaip įrankio „Claude“ kūrėja. Su panašiais iššūkiais galite susidurti ir jūs, naudodamiesi dirbtinio intelekto agentais.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Europos Sąjungą laikytis principingesnės politikos Kinijos atžvilgiu – derinti dialogą su ryžtingesne Europos interesų apsauga.

Europarlamentarai pabrėžia, kad ES ir Kinijos dialogas išlieka svarbus sprendžiant dvišalius ir pasaulinius iššūkius, kovojant su klimato kaita, stiprinant taiką bei saugumą ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms. Vis dėlto dėl nesąžiningos Kinijos ekonominės praktikos ir jos pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu šalių santykiai pasiekė kritinį tašką.

Europos Parlamento nariai taip pat reiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kad Kinijos kariuomenė apmokė Rusijos karius kovoti Ukrainoje. Jie ragina ES kartu su transatlantiniais partneriais ir Didžiuoju septynetu siekti, kad Kinija pasinaudotų savo įtaka Rusijai ir paskatintų ją nutraukti karą.

Rezoliucijoje taip pat raginama mažinti Europos priklausomybę nuo Kinijos strategiškai svarbiuose sektoriuose – nuo kritinių žaliavų ir vaistų iki baterijų, elektromobilių bei lustų. Europarlamentarai siūlo griežtinti užsienio investicijų patikrą, stiprinti svarbiausių technologijų ir tiekimo grandinių apsaugą bei siekti vienodų konkurencijos sąlygų Europos įmonėms Kinijos rinkoje.

Ar ES ir Kinijos santykiai toliau blogės? Kiek Europa gali sau leisti ekonomiškai priklausyti nuo Kinijos ir ar įmanoma suderinti bendradarbiavimą su griežtesne politika Pekino atžvilgiu?

Laidoje dalyvauja Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narys Linas Balsys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys Dainius Žalimas.

Lietuva pirmą kartą per daugiau kaip tris dešimtmečius aplenkė Estiją pagal investicijų į ilgalaikį turtą dalį ekonomikoje. „Investuotojas vis dar mato Lietuvą kaip tokį šviesulį“, – sako asociacijos „Investors’ Forum“ ekonomistas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Adomas Klimantas. Tačiau, anot jo, norint išlaikyti šalies patrauklumą, vien palankios investicinės aplinkos nebepakanka.

„Darbo kaštai auga aštuoniais ar daugiau procentų per metus, tuo pačiu produktyvumas jau penkerius metus stovi vietoje“, – pastebi ekonomistas. Jo teigimu, pirmą kartą nuo 1995 metų Lietuvos nefinansinių įmonių pelno dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje nukrito žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Kaip paskatinti technologinį atsinaujinimą, kad įmonės galėtų kurti daugiau vertės ir mokėti didesnius atlyginimus?

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui reiškiant nerimą dėl gyventojų pajamų ir pelno mokesčių surinkimo, A. Klimantas ragina atidžiau vertinti ne tik mažėjantį įmonių pelningumą, bet ir valstybės išlaidų augimą. Pasak jo, svarbu, kad valstybės institucijų veikla būtų vertinama ne pagal išleistus pinigus, o pagal pasiektus rezultatus.

Kaip išsaugoti Lietuvos investicinį patrauklumą, paskatinti produktyvumo augimą ir efektyviau panaudoti valstybės turimus išteklius?

Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ asociacijos „Investors’ Forum“ ekonomistą, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentą dr. Adomą Klimantą kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.

Kol pavojus atrodo tolimas, nesunku įsivaizduoti, kad kritinę akimirką elgtumėmės racionaliai – greitai priimtume sprendimus, padėtume artimiesiems ir nepasiduotume panikai. Tačiau tikra grėsmė gali iš esmės pakeisti mūsų elgesį. Vieni puola veikti, kiti sustingsta, o treti apskritai neigia tai, kas vyksta. Kodėl mūsų reakcijos į pavojų tokios skirtingos? Ar įmanoma iš anksto pasiruošti tam, kaip reaguosime ištikus krizei? Ir kas iš tiesų padeda neprarasti savitvardos, kai jos labiausiai reikia?

Apie tai laidoje „Emociškai stiprūs“ kalbamės su psichologu Edvardu Šidlausku.

Laidą „Emociškai stiprūs“ remia Medijų rėmimo fondas, projektui skyręs dalinį finansavimą (4500 eur).

Psichikos sveikatos sunkumai paliečia ne tik juos patiriantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Dažnai būtent šeimos nariai ar draugai pirmieji pastebi pokyčius, tačiau ne visada žino, kaip reaguoti, ką sakyti, kaip padėti ir ko geriau vengti.

Kaip kalbėtis su psichikos sveikatos sunkumų patiriančiu žmogumi? Kaip suteikti jam tinkamą pagalbą ir kur pirmiausia jos ieškoti?

Laidoje dalyvauja Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Justyna Kolesnik ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė Greta Račkauskaitė.

Turinio integracija. Laida rengiama Higienos instituto iniciatyva, bendradarbiaujant su visoje Lietuvoje veikiančiais visuomenės sveikatos biurais.

Laidoje dalyvauja muzikos festivalių ir renginių organizatorius, roko gitaristas Algirdas Barniškis-Blėka.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šį kartą laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis ir knygos „Savivoka“ autorius Mindaugas Žebrauskas dalijasi įžvalgomis apie tai, kur slypi mūsų vidinė ramybė.

Dažnai manome, kad ramybė ateis tada, kai aplink viskas nurims. Tačiau Mindaugas mano kitaip: ramybė prasideda tuomet, kai sąžiningai pripažįstame, ką jaučiame, net jei tai – baimė. Laidoje jis paaiškina, kodėl toks jausmų priėmimas padeda atgauti jėgas ir minčių aiškumą.

Kalbamės apie tai, kuo jaudulys skiriasi nuo nerimo ir kodėl savo kūną verta laikyti draugu, o ne priešu. Dalijamės patirtimi, kaip patys atgauname jėgas – judėdami, išnaudodami trumpas pertraukas ir leisdami laiką su žmonėmis, šalia kurių nereikia apsimetinėti.

Pokalbio pabaigoje kviečiame ir jus pagalvoti, kas jums yra ramybė ir kada ją iš tiesų jaučiate.

Pandemija ir karas davė daug peno dezinformacijos skleidėjams. Ypač, socialiniuose tinkluose. Apie tai, kaip keičiasi melagienų pobūdis ir ar tikrai lengva jas atskirti nuo faktų – pokalbis su „Debunk EU“ vadovu Viktoru Daukšu.

Laidą „Tai – mitas“ remia Medijų rėmimo fondas