Ant daugelio maisto produktų etikečių matomas užrašas „gali turėti pėdsakų" neretai kelia klausimų. Ypač tada, kai kalbama apie riešutus, kiaušinius ar glitimą produktuose, kurių sudėtyje šių ingredientų neturėtų būti. Kodėl tokia praktika taikoma, ką ji reiškia vartotojams ir gamintojams bei kaip tai reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai?

Apie tai kalbame su advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.

Sausio 13-oji Lietuvoje kasmet primena kovą už laisvę, kuri atrodė aiški, bendra ir nediskutuotina. Tačiau praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams vis dažniau girdimos skirtingos nuomonės, ką ši laisvė reiškia šiandien – ar ji iš tiesų vienodai jaučiama visiems, ar tik deklaruojama.

Vieni sako, kad Lietuva šiandien yra laisva valstybė, kurioje kiekvienas gali reikšti savo nuomonę, o kalbos apie žodžio laisvės ribojimus tėra jautrumo ar asmeninių nuoskaudų pasekmė. Pasak jų, laisvė neatsiejama nuo atsakomybės, o valstybė turi teisę brėžti aiškias ribas.

Kiti tikina, kad dalis visuomenės vis dažniau jaučiasi nutildoma, o viešojoje erdvėje įsigali „teisingos“ nuomonės standartas. Kritikai pabrėžia, jog ne visi balsai girdimi vienodai, o būti kitokiam – pažiūromis ar gyvenimo būdu – vis dar kainuoja per brangiai.

Tad, ar šiandien vis dar giname gyvą, kasdienę laisvę, ar tik jos simbolį? Kokių pamokų dar nespėjome išmokti? Ką vardan laisvės turėtume kasdien daryti kiekvienas?

Laidoje dalyvauja teisininkė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė ir Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

Ar kada susimąstėte, kaip mokosi vaikai, turintys regos negalią? Kaip jie perskaito tekstą, supranta grafiką ar „pamato“ matematinę formulę? O kaip atrodo mokymasis tiems, kuriems diagnozuota disleksija? Kai raidės ima šokinėti, tekstas liejasi, o skaitymas reikalauja daugiau pastangų nei pats supratimas.

Daugeliui mūsų tai – nematoma realybė. Tačiau šiems vaikams tai - kasdienybė, kuri dar visai neseniai dažnai reiškė priklausomybę nuo tėvų, padėjėjų ar klasės draugų, o ne savarankišką mokymąsi.

Kas keičiasi, kai mokymosi priemonės pradedamos kurti ne „vidutiniam mokiniui“, o visiems? Ką reiškia prieinami skaitmeniniai vadovėliai praktikoje, ir kodėl jie naudingi ne tik vaikams su negalia, bet ir kiekvienam mokiniui?

Į šiuos klausimus atsakymų ieškosime su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu Vilmantu Balčikoniu ir „EDUKA klasė“ produkto vadovu Dariumi Ratkevičiumi.

Laidoje dalyvauja gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Minime 35-ąsias Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, metines. Tomis kruvinomis 1991 metų sausio dienomis lietuvių tauta stojo prieš sovietų tankus ir apgynė savo laisvę, apgynė Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos radiją ir televiziją bei Vilniaus televizijos bokštą.

Praėjo 35 metai. Šiandien vėl matome protesto akcijas ir visuomenės pasipriešinimą, tačiau šįkart jis nukreiptas ne prieš okupacinės kariuomenės veiksmus, o prieš valdžios sprendimus. Kartais šios protesto akcijos lyginamos su Sausio 13-osios įvykiais. Kiek šiandienines pilietines akcijas galima lyginti su tuometiniu judėjimu, lieka atviras klausimas, tačiau akivaizdu, kad susipriešinimo, neapykantos ir tarpusavio priešiškumo šiandien yra daugiau nei 1991 metų žiemą. Kokias Sausio 13-osios pamokas pamiršome?

Laidoje dalyvauja Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Mečys Laurinkus ir Stasys Kropas.

Sausio 17 dieną Paragvajuje planuojama pasirašyti vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių prekybos susitarimų – tarp Europos Sąjungos ir MERCOSUR šalių: Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus. Šiuo susitarimu siekiama mažinti muitus, liberalizuoti prekybą ir sukurti bendrą rinką, apimančią beveik 800 milijonų vartotojų.

Šalininkai šį susitarimą vadina strategine galimybe Europos pramonei ir geopolitiniu atsaku į pasaulio fragmentaciją. Kritikai perspėja apie rimtas grėsmes Europos ūkininkams, galimus maisto saugos skirtumus ir silpnas aplinkosaugos garantijas, ypač Amazonės miškų apsaugos kontekste.

Galutinį žodį dėl šio susitarimo tars Europos Parlamentas. Tad ar MERCOSUR yra ilgalaikė strateginė investicija į Europos ateitį, ar per didelė kaina už laisvąją prekybą?

Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Laidoje – Gediminas Storpirštis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, pedagogas.

Kas šiandien minint Sausio 13-osios įvykių 35-erių metų sukaktį yra svarbiau – patriotiškumas ar pilietiškumas? Su menininke Nomeda Marčėnaite ir kalbame apie tai, nuo ko prasideda pilietiškumas ir ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad mūsų valstybės pamatai vis tvirtėtų?

Šiandien dirbtinis intelektas ne tik kuria tekstus ar paveikslėlius, bet ir tampa įrankiu seksualiniam smurtui internete. Socialinių tinklų platformoje „X", pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankį „GrokAI", generatyviniai sprendimai naudojami virtualiai nurenginėti moteris ir net kurti seksualinį turinį su vaikų atvaizdais. Kodėl kiekviena internete esanti nuotrauka gali tapti ginklu, kokios realios pasekmės laukia aukų ir ar dar įmanoma apsisaugoti?

Apie didžiausias grėsmes moterims ir vaikams skaitmeninėje erdvėje kalbamės su portalo „Cybernews" vyriausiąja redaktore Jurgita Lapienyte.

Šioje laidoje kalbame apie atlikėją ir tai, kas lieka už muzikos, scenos ir klausytojų ausų. Su atlikėju Kristijonu Ribaičiu aiškinamės, kas slypi už galutinio kūrinio skambesio – nuo kūrybinio proceso, vidinių abejonių ir darbo valandų iki emocijų, kurių publika dažnai nepastebi.

Aptariame, kokie stereotipai lydi atlikėjus, kodėl jų darbas neretai atrodo tik smagus ar romantiškas, ir kas iš tiesų sudaro kasdienybę, kai muzika tampa profesija.