Žinių radijas

Šį kartą laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis ir psichoterapeutas Olegas Lapinas kalbasi apie konfliktus poroje.

Dažnai grįžtame namo pavargę ir tikimės ramybės, tačiau susiduriame su dar vienu konfliktu. Olegas Lapinas paaiškina, kodėl ginčai ima suktis užburtu ratu: vienas atsitraukia, kitas pakelia balsą, o abu įsitikinę, kad konfliktą pradėjo partneris. Pasak psichoterapeuto, konflikto metu kiekvienam trūksta vidinės atramos, tačiau slapta tikimasi, kad ja taps šalia esantis žmogus.

Kalbamės apie tai, kodėl etiketės „narcizas“ ar „autistas“ gali griauti tarpusavio ryšį ir viltį susikalbėti, kodėl apie žmogų verta galvoti veiksmažodžiais, o ne būdvardžiais. Aptariame, kodėl pyktis neišnyksta nei po seminarų, nei po meditacijų ir kaip pokalbio pradžia „man liūdna“ gali padėti išvengti konflikto.

Pokalbio pabaigoje siūlome klausimą, kurį verta užduoti savo antrajai pusei: ko paprašytume vienas kito, jeigu būtume ką tik susitikę?

Prancūziją krečia protestai, kuriuose susipina nepasitenkinimas augančiomis pragyvenimo išlaidomis, valdžios ekonomine politika ir socialine nelygybe. Dalis demonstracijų peraugo į smurtinius susirėmimus. Kodėl prancūzų nepasitenkinimas vėl veržiasi į gatves? Ar tai tik socialinis pyktis, ar ir gilėjančios politinės krizės ženklas? Ir kokių pasekmių neramumai gali turėti visai Europai?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Gintas Karalius ir Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektams ir teiks juos Seimui.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Europos Sąjungos valstybėms taikomą 3 proc. Mastrichto kriterijų.

Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais bus keliasdešimčia milijonų didesnis nei šiemet, tačiau jo dalis, palyginti su BVP, sumažės.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitąmet pasieks 48,2 proc. BVP, tačiau neviršys Mastrichto kriterijuje nustatytos 60 proc. ribos.

Vyriausybė numato apie 7,5 proc. didinti mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų atlyginimus, o teisėjų padėjėjų ir sekretorių algas – apie 5,7 proc. Tam papildomai prireiks apie 315,4 mln. eurų.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės inicijuotam šeimos paketui planuojama skirti apie 150 mln. eurų. Jis apims vaiko priežiūros ir užimtumo garantijas, papildomą paramą būstui jaunoms šeimoms įsigyti, didesnes pensijų garantijas auginantiems vaikus ir pradinuko krepšelį.

Pagal projektą, finansavimas keliams 2027 metais mažės nuo maždaug 815,5 mln. eurų šiemet iki 749,3 mln. eurų kitąmet. Nacionalinės lėšos kelių priežiūrai augs, tačiau Europos Sąjungos finansavimas mažės dėl besibaigiančio daugiamečio ES biudžeto.

Valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. daugiau.

Kam kitąmet pinigų užteks, o kam teks susiveržti diržus? Ar valstybė gali sau leisti didinti išlaidas ir skolintis daugiau?

Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, komiteto pirmininko pavaduotoja, konservatorė Gintarė Skaistė ir banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kodėl žmonės susilaukia vis mažiau vaikų? Kas lemia sprendimą turėti vaikų arba jų neturėti? Ar finansinės paskatos iš tiesų gali išspręsti mažo gimstamumo Lietuvoje problemą?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame apie gimstamumą ir jo skatinimo priemones.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, demografas dr. Daumantas Stumbrys.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Elektros kainos išlieka vienu svarbiausių iššūkių verslui, o vilčių, kad jos sugrįš į ankstesnį lygį, vis mažėja. Nors energetikos rinka stabilizavosi, energijos poreikis auga, todėl įmonėms tenka ieškoti būdų, kaip suvaldyti išlaidas ir išlikti konkurencingoms.

Ar verslas gali tikėtis elektros kainų mažėjimo artimiausiais metais? O gal teks prisitaikyti prie ilgalaikės brangesnės energijos realybės? Ar saulės elektrinės, energijos kaupikliai ir išmanesnis vartojimas gali tapti ne tik būdu sutaupyti, bet ir strateginiu verslo sprendimu? Kaip šiandien investuoti į energetiką, kad įmonė būtų pasirengusi ateities iššūkiams?

Laidoje dalyvauja „VEESLA Energy“ direktorius Evaldas Jakubavičius.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato „VEESLA“ – saulės elektrinių ir energijos kaupiklių namams bei verslui ekspertai.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, Socialinių mokslų centro vadovė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė.

Gargžduose atliktas eksperimentas parodė stulbinantį pokytį: švietimą papildžius patikrinimais, įspėjimais ir baudomis, plastiko konteinerių užterštumas mišriomis atliekomis smarkiai sumažėjo. Ar tai reiškia, kad dešimtmečius kalbant apie rūšiavimą mums trūko ne informacijos, o kontrolės? Kiek tokia kontrolė galėtų būti veiksminga kasdieniame gyvenime?

Laidoje dalyvauja viešosios įstaigos „Gargždų švara“ vadybininkė-kontrolierė Agnė Zabrynaitė ir direktorius Rimantas Martinkus.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Dietistė Vaida Kurpienė į Balį leidosi su vyru ir draugų kompanija. Tačiau ji prisipažįsta, kad keliauja įvairiai – su vaikais, viena ar tik su vyru. Pasak jos, skirtingos kelionės leidžia naujai pažvelgti į santykius, o kartais verta tiesiog pasinaudoti pasitaikiusia galimybe, net jei aplinkybės nėra tobulos.

Laidoje dietistė pasakoja, kaip geriau jaustis skrydžio metu. Pasirodo, skrendant mūsų organizmas veikia kitaip. Kas jame keičiasi ir kaip pasirūpinti savijauta? Vaida dalijasi praktiniais patarimais.

Ji taip pat prisimena, kaip Balyje netikėtai išbandė plaukimą plaustu sraunia upe. Pramoga, kurios iš pradžių bijojo ir nenorėjo išbandyti, galiausiai paliko vieną įspūdį – „noriu dar“!

Laidoje dalyvauja teatro ir kino aktorė Nijolė Narmontaitė.

Kai darbas atspindi tai, kas esi iš tikrųjų, grįžus namo nereikia tapti kitu žmogumi. Gyvenimas ir darbas – ne dvi atskiros erdvės, o vienas vientisas kelias.

Laidoje dalyvauja televizijos ir renginių vedėja, nuomonės formuotoja Indrė Kavaliauskaitė.