„Talentai po priedanga“ laidoje – žmogus, kurį galima vadinti pirmuoju Z kartos viceministru. Tai Domantas Katelė – jaunosios kartos atstovas politikoje, šiandien su jaunais žmonėmis apie valstybės procesus kalbantis jų kalba – paprastai, suprantamai ir be perteklinio politinio žargono.

Šioje laidoje kalbamasi ne tik apie pareigas, bet ir apie žmogų už titulo – nuo to, kas šiandien svarbu gyvenime, iki ankstyvo kelio per jaunimo organizacijas, bendruomenes ir prisiimamą atsakomybę. Ieškoma atsakymo, kas jauną žmogų taip stipriai traukia į politiką – smalsumas, teisingumo jausmas ar noras keisti pasaulį.

Pokalbyje D. Katelė atvirai dalijasi patirtimi tapus Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu, studijų politikos mokslų nauda ir skirtumais tarp teorijos bei darbo „iš vidaus“. Taip pat aptariamas kelias iki viceministro pozicijos – kas buvo sunkiausia jaunam žmogui įžengiant į sistemą, kurioje sprendžiami svarbūs valstybės klausimai.

Laidoje paliečiami ir dažniausi klaidingi įsivaizdavimai apie viceministro darbą bei tai, kaip politika galėtų ir turėtų keisti komunikaciją su jaunąja karta. Kalbama, kodėl jauniems žmonėms verta domėtis politika ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, nes sprendimai tiesiogiai veikia jų kasdienį gyvenimą.

Taip pat aptariamas D. Katelės darbas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centre, kodėl ši tema svarbi kiekvienam iš mūsų ir kodėl apie ją reikėtų kalbėti daugiau, net jei ji atrodo sudėtinga ar nepatogi.

Laidos pabaigoje – palinkėjimas tiems, kurie šiandien priima svarbiausius sprendimus mūsų valstybėje.

Laidoje dalyvauja buvęs viceministras Domantas Katelė.

Laidoje – juvelyrikos parodos organizatorė Venecija Kornelija Guntoriūtė. 

Atrodė, jau buvo padėtas taškas 25 metus trukusiose derybose dėl Europos Sąjungos prekybos susitarimo su MERCOSUR šalimis. Tačiau Europos Parlamentas jį nusiuntė įvertinti ES Teisingumo teismui. Prašoma išaiškinti, ar daugumos ES valstybių narių bei Europos Komisijos (EK) remiamas, tačiau Prancūzijos, Lenkijos ir ūkininkų grupių atmetamas sandoris yra suderinamas su bloko politika. 

Pabaigos nematyti ir Grenlandijos klausimu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesitraukia nuo noro perimti šią salą, o Europos lyderiai neketina lengvai pasiduoti. 

Kas laukia? Kalbame su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore, prof. Margarita Šešelgyte.

Laidą pristato Europos Komisija.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje bene labiausiai aptarinėjamas klausimas – ar grius valdančioji koalicija. Kai kurie socialdemokratų atstovai vis dažniau užsimena, kad galbūt atėjo laikas nutraukti bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“. Tuo metu partijos vadovai platesnių komentarų vengia ir teigia laukiantys pavasario, kai bus išrinktas naujas partijos pirmininkas.

Įtampa auga ir tarp „Nemuno aušros“ bei valstiečių – dėl ministerijų pareigybių kilęs konfliktas, pasak pastarųjų, lėmė, kad partneriai nebesikalba tarpusavyje. O gal kaip tik reikėtų pradėti kalbėtis? Žiniasklaidoje ne kartą linksniuojama ir Fegdos tema, opozicija randa vis daugiau, jos vertinimu, nekokybiškai atliktų darbų. Tuo pat metu stringa ir LRT darbo grupės veikla – opozicija grasina iš jos pasitraukti, teigdama nematanti prasmės gaišti laiką.

Politinę darbotvarkę papildo ir vadinamasis Damoklo kardas, pakibęs virš Juozo Oleko po to, kai į Konstitucinį Teismą buvo pasiūlytas jo bičiulis Sabatauskas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dėl nepakankamo stažo Sabatauskas šiam postui netinka. Triukšmo neišvengta ir dėl planuojamo naujo poligono statybų – ar gyventojai liko patenkinti susitikimais su politikais, parodys ateitis. Galiausiai, Remigijus Žemaitaitis palygino save su prezidentu. Ar tai tik retorika, ar rimtesnis politinis signalas?

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Pokalbis su atlikėja ir dainų kūrėja Aiste Pilvelyte.

Kas nutinka, kai verslas ima spręsti socialines problemas, o poveikis tampa ne mažiau svarbus nei pelnas? Kas yra socialinis verslas ir kodėl jis tampa vis svarbesne Lietuvos ateities dalimi.Apie socialinio verslo esmę, teisinę aplinką, regionų stiprinimą ir realų poveikį žmonių bei bendruomenių gyvenimams kalbamės su Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadove Egle Jokužyte.

Turinio integracija. Radijo laida parengta įgyvendinant projektą Nr. LL-00020 „Socialinio verslumo ekosistemos tobulinimas Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje" (RE:IMPACT), kurį finansuoja Europos Sąjungos 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa. Už jų turinį visiškai atsako Lietuvos socialinio verslo asociacija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Ir ne tik su robotais, sako Vytauto Didžiojo universiteto rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas, pabrėždamas, kad galimybių mokytojams mokytis ir tai daryti visą gyvenimą yra apstu – tereikia norėti jomis pasinaudoti.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ne tik rengia mokytojus, bet ir prisideda prie įvairių jiems skirtų iniciatyvų, rengia konferencijas, kviečia mentorius ir kitaip padeda profesiniam augimui. Tai, akcentuoja N. Žeronas, ypač svarbu, nes mokytojai susiduria su daugybe iššūkių. Nuo to, kaip į juos bus reaguojama, priklauso ne tik mokinių ugdymo kokybė, bet ir ekonomikos ateitis.

Ką šiandien reiškia mokytis tapti mokytoju? Kaip universitetas atliepia mokytojų trūkumą? Koks šiandieninis verslo susidomėjimas švietimu?

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas. Jį kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.

Sausio 22 dieną minima 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Tai buvo kovingiausias ir ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis Rusijos imperijoje XIX amžiuje. Sukilimas apėmė Lenkijos Karalystę, Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Jis brendo veikiamas Centrinės ir Pietryčių Europos tautų išsivadavimo judėjimų bei Rusijos imperijos susilpnėjimo po pralaimėto Krymo karo.

Deja, sukilimas buvo pralaimėtas. 1863–1864 metais Lietuvoje įvyko 321 mūšis ir susirėmimas su Rusijos kariuomene. Iki 1865 metų sausio 1 dienos mirties bausme, katorga, tremtimi į tolimas Rusijos imperijos vietas ar policijos priežiūra buvo nubausti 21 712 žmonių. Nuslopinusi sukilimą, Rusijos valdžia ėmėsi represijų: 1864 metais buvo uždrausta lietuvių spauda lotyniškomis raidėmis, lietuvių kalba pašalinta iš mokyklų, įvesti kiti nacionaliniai suvaržymai.

Vis dėlto 1863–1864 metų sukilimas ir jo padariniai paspartino baudžiavos liekanų panaikinimą, kapitalizmo raidą, nacionalinį sąmoningėjimą, prisidėjo prie demokratinės minties ir nacionalinio išsivadavimo judėjimo plėtros.

Laidoje dalyvauja karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir istorijos bei pilietiškumo mokytojas Robertas Ramanauskas.

Jau kurį laiką tiek technologijų bendruomenėje, tiek už jos ribų vyksta diskusijos apie tai, kaip ir kada „OpenAI“ pradės realiai uždirbti pinigus. Vienas patikimiausių būdų tai padaryti – reklama. Panašu, kad artimiausiu metu būtent tai taps dirbtinio intelekto kūrėjos planu, nes praėjusią savaitę „OpenAI“ paskelbė, jog daliai „ChatGPT“ vartotojų bus pradėta rodyti reklama.

Elektrėnų rajono savivaldybėje iš naudotų automobilių katalizatorių išgaunamos itin retos platinos grupės medžiagos. Šis procesas yra kelis kartus efektyvesnis ir draugiškesnis aplinkai nei išgavimas iš rūdos. Kaip viena pažangiausių katalizatorių perdirbimo gamyklų Europoje prisideda prie žiedinės ekonomikos ir tiekimo grandinių atsparumo stiprinimo, laidoje „O koks tavo CO₂ pėdsakas?“ pasakojama apie šį projektą ir jo reikšmę Europos rinkai.

Laidoje dalyvauja gamyklos „Refinis“ vadovas Šarūnas Būga.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.