Dviratininkai keliuose, jų santykiai su automobilių vairuotojais, eismo kultūra, geros ir blogos patirtys bei taisyklių pokyčiai.

Apie tai šios dienos laidoje kalbamės su iniciatyvos „Minam 100“ įkūrėja Vita Degutiene.

Apie tai kalbėsime su gydytoju odontologu, golfo treneriu, visuomenininku Nerijumi Zaku.

Pasakoja Danieliaus Dolskio asmenybę tyrinėjantis Algirdas Šapoka.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos:

B. Paulauskienė „Nusipiešk gyvenimą, kokio nori“: fraktalų magija;

„Kodėl bijome kitų?“: apie viešumos baimę, drovumą ir socialinę fobiją;

R. Connolly „Būti Johnu Lennonu“: istorija apie žmogų, pakeitusį muzikos pasaulį;

R. Thorpe „Margo turi bėdų su pinigais“: drąsi ir pašėlusiai juokinga istorija;

C. Schneck „Paryžiaus trilogija“: pasakojimas apie saviraišką, meilę ir sielvartą.

Ar vaikas, kuriam sunkiai sekasi mokykloje, iš tiesų yra negabus? O gal ne kiekvienas telpa į siaurus mokymosi sistemos rėmus? Kaip tikėti savo potencialu, nepaisant aplinkos nuvertinimo?

Su „profesionaliu vaiku“ save vadinančiu svečiu kalbamės apie sėkmę bei klaidas, kurios yra būtina bet kokio augimo proceso dalis. Kiek klaidų slepiasi po sėkme, kurią matome išorėje?

Taip pat pokalbyje – apie augančią technologijų įtaką ir ateitį, kuri šiek tiek gąsdina, bet kartu nuteikia optimistiškai.

Laidoje dalyvauja „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas, verslininkas Kristijonas Vasiliauskas.

Skulptūrą „Slibinas“ apžvelgs jos autorius, menininkas Vytautas Karčiauskas.

Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuva turėjo tik vieną oficialiai karūnuotą karalių – Mindaugą, kuris buvo vainikuotas 1253 m. liepos 6 d. Vėlesni Lietuvos valdovai liko didžiaisiais kunigaikščiais, o valstybė ilgainiui pasuko kitu politiniu keliu su Lenkija.

Tapimas karaliumi viduramžiais reiškė ir įsiliejimą į Europos krikščioniškųjų karalysčių šeimą. Popiežiaus pripažinimas suteikė valdovui tarptautinį legitimumą ir stiprino valstybės suverenumą.

Vytautas Didysis taip pat siekė karaliaus karūnos, tačiau jos taip ir negavo. Situaciją apsunkino Lietuvos ryšiai su Lenkijos Karalyste – Lietuvos tapimas karalyste būtų pakeitęs abiejų valstybių santykį, o tam priešinosi Lenkijos diduomenė.

Kodėl Mindaugas liko vienintelis Lietuvos karalius? Kas būtų pasikeitę, jei Vytautui būtų pavykę karūnuotis? Ir kaip šiandien atrodytų Lietuva, jei būtume išlikę monarchija?

Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Tomas Čelkis ir Vilniaus universiteto istorikas Antanas Petrilionis.

Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Laidoje dalyvauja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė ir „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Artėjant naujiems mokslo metams, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad sistemai netrūksta iššūkių. Daugiausia dėmesio, anot jos, reikės skirti ugdymo kokybei, mokinių emocinei sveikatai ir įtraukiajam ugdymui.

Šiuo metu taip pat koreguojamas ugdymo planas, sprendžiami techniniai klausimai. Nuo šių mokslo metų keičiasi socialinių ir pilietinių valandų tvarka – jų skaičius mažinamas, o mokiniams suteikiama galimybė dalį valandų atlikti vasarą arba perkelti į kitus metus. Daugiau dėmesio numatoma skirti projektinėms veikloms.

R. Popovienė taip pat patvirtino, kad mokytojų atlyginimai ir toliau bus didinami. Pagrindiniai įsipareigojimai įtvirtinti šakos kolektyvinėje sutartyje, o tam reikalingos lėšos numatytos trejų metų biudžete.

Kiek švietimo sistema pasiruošusi naujiems mokslo metams? Kokie darbai vis dar nebaigti ir ar mokyklos spės pasiruošti pokyčiams?

Laidoje dalyvauja Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Puikūs pažymiai ir olimpiadų laimėjimai dar nėra viskas, ko šiandien ieško stipriausi pasaulio universitetai. „Svarbu suprasti, ką nori veikti, tai pagrįsti ir parodyti, kaip supranti pasaulį, į kurį žengi“, – sako „Wonder Education“ įkūrėja ir vadovė, švietimo ekspertė Emilė Paskočimaitė.

JAV universitetai, pasak jos, ypač daug dėmesio skiria pačiai asmenybei, brandai ir gebėjimui papasakoti savo istoriją. O gabiems Lietuvos moksleiviams kartais labiau nei papildomų pasiekimų pritrūksta pasitikėjimo savimi: „Pas mus ateina moksleiviai su dešimtukais, olimpiadų laimėjimais, savanorystėmis ir sako: apie geriausius universitetus turbūt neverta kalbėti, ten įstoti neįmanoma.“ E. Paskočimaitė pabrėžia – Lietuvos moksleiviai turi realių galimybių konkuruoti dėl vietų geriausiuose pasaulio universitetuose.

Dirbtinio intelekto amžiuje dar svarbesnis tampa gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, klausti ir prieštarauti. Čia, jos teigimu, daug gali duoti debatai. „Pirmas atsakas į savo priešininką yra parodyti, kad tu jį supratai“, – pasakoja E. Paskočimaitė. Debatuose tenka ruoštis ginti abi pozicijas, todėl išmokstama ne tik argumentuoti, bet ir iš tiesų suprasti kitą perspektyvą.

Apie tai, ko stipriausi pasaulio universitetai Europoje, JAV ir Azijoje ieško jauname žmoguje, kodėl debatų gebėjimai tampa vis svarbesni dirbtinio intelekto laikais ir kodėl talentų išvykimą verta matyti ne kaip „protų nutekėjimą“, o kaip jų cirkuliaciją – pokalbis su „Wonder Education“ įkūrėja ir vadove, švietimo eksperte Emile Paskočimaite laidoje „Ekonomika šiandien“.