Nuo to, kiek žmogus sukaups II pensijų pakopoje ir kokį išmokų būdą pasirinks, priklausys jo papildomos pajamos senatvėje. Skandinavijos šalyse jos neretai vadinamos tiesiog superpensija.

Lietuvoje pensijų anuitetus vis dar gaubia daugybė mitų. Vieni mano, kad sukaupti pinigai automatiškai atitenka „Sodrai“, kiti baiminasi, jog jų nebus galima paveldėti. Tačiau kaip veikia pensijų anuitetai iš tikrųjų? Kuo skiriasi standartinis, paveldimas ir atidėtasis anuitetas? Kas prisiima investavimo riziką ir nuo ko priklauso būsimos išmokos?

Laidoje dalyvauja „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.

Pastaruoju metu Lietuvoje įsiplieskė dvi svarbios diskusijos apie apkaltos institutą. Nors jos kilo dėl skirtingų aplinkybių, abi kelia tą patį klausimą – ar dabartinis teisinis reguliavimas yra aiškus ir teisingas?

Viena vertus, svarstoma, ar nereikėtų keisti taisyklių, kad Seimo narys, atsistatydinęs prieš apkaltą, negalėtų taip išvengti jos teisinių pasekmių ir netrukus vėl kandidatuoti į parlamentą. Ar tai – įstatymo spraga, kurią būtina sutvarkyti, ar demokratijoje galutinį žodį vis tiek turi tarti rinkėjai?

Seime nesutariama ir kada apskritai galima pradėti apkaltos procedūrą. Ar tam pakanka Apeliacinio teismo apkaltinamojo nuosprendžio, ar būtina sulaukti galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo? Kur baigiasi nekaltumo prezumpcija ir prasideda politinė atsakomybė?

Ar Lietuvai reikia aiškesnių apkaltos taisyklių? Kaip suderinti teisinį tikrumą, politinę atsakomybę ir rinkėjų teisę spręsti?

Laidoje dalyvauja konservatorė Giedrė Balčytytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

„OpenAI“ paskelbė apie neįprastą saugumo bandymą: jo metu dirbtinio intelekto agentas aptiko spragą, per kurią pasiekė atvirą internetą ir įsilaužė į platformą „Hugging Face“, kurioje kuriami ir saugomi dirbtinio intelekto modeliai bei su jais susiję duomenys.

Pirkdami prekę dažniausiai pirmiausia žiūrime į jos kainą. Tačiau retai susimąstome, kaip įmanoma pagaminti, pavyzdžiui, marškinėlius, kurie parduotuvėje kainuoja vos 5 eurus. Už tokios kainos dažnai slypi ne tik gamybos sąnaudos, bet ir aplinkosauginiai bei socialiniai kaštai.

Kas iš tiesų sumoka už pigų vartojimą? Kaip greitoji mada ir kiti pigaus vartojimo modeliai veikia žmones, aplinką ir ekonomiką? Ir ar vartotojai gali priimti tvaresnius sprendimus nepermokėdami?

Laidoje dalyvauja Europos klimato ambasadorius Edvardas Baltuška.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Prieš beveik du dešimtmečius Lietuvoje kilo viena didžiausių politinių intrigų nepriklausomos valstybės istorijoje. Kalbos apie vadinamąjį „valstybininkų“ tinklą – įtakingus pareigūnus, neva dariusius įtaką svarbiausiems valstybės sprendimams – iki šiol kelia diskusijas. Vieni įsitikinę, kad tai buvo realiai veikusi įtakos grupė, kiti mano, jog šis pasakojimas buvo gerokai išpūstas.

Šiandien, po naujausių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų dėl Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo, senos diskusijos ir vėl atgyja. Kadangi operacija buvo vykdoma ypatingo slaptumo sąlygomis, viešojoje erdvėje vėl keliamas klausimas – kas Lietuvos pusėje priėmė sprendimus ir kas apie juos žinojo? Dalis komentatorių bei tyrėjų kelia prielaidą, kad atsakymų reikėtų ieškoti tarp anuomet didžiausią įtaką saugumo ir užsienio politikos sprendimams turėjusių pareigūnų. Vis dėlto iki šiol nėra viešai paskelbtų įrodymų, kurie leistų tai patvirtinti.

Kas buvo vadinamieji „valstybininkai“ – politinis mitas ar reali galios struktūra? Kiek jų įtaka buvo tikra? Kaip suprasti CŽV kalėjimo istoriją? Ir kodėl čia kai kurie irgi mini „valstybininkus“?

Laidoje dalyvauja tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir buvęs Seimo narys Raimundas Lopata.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Skola dar nėra aklavietė, tačiau jos ignoravimas beveik visada tik apsunkina padėtį – ir skolininkui, ir kreditoriui. Kuo anksčiau pradedama ieškoti sprendimo, tuo daugiau galimybių susitarti taikiai, išvengti papildomų išlaidų ir užkirsti kelią dar didesnėms problemoms.

Kaip elgtis gavus pirmąjį pranešimą apie skolą? Kada dar galima susitarti su kreditoriumi? Kodėl svarbu nedelsti nei skolininkams, nei kreditoriams? Ir kodėl kai kurių skolų nepavyksta išieškoti net tada, kai antstolis pasitelkia visas įstatymų numatytas priemones?

Laidoje dalyvauja antstolė Brigita Palavinskienė ir advokatų kontoros „Attornic“ advokatas Šarūnas Vegys.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ remia Lietuvos antstolių rūmai.

Laidoje dalyvauja „Lietuvos ryto“ Žurnalistinių tyrimų skyriaus redaktorė, autorė Rasa Karmazaitė.

Gyventojai atsiiminėja II-osios pensijų pakopos pinigus, nuo rugpjūčio įsigalios 10 proc. pradinis įnašas pirmajam būstui – kaip į tai jau reaguoja nekilnojamojo turto rinka? Tikėtis tolesnio būsto brangimo ar kainos stabilizuosis? 

Diskutuoja: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, „Hanner“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas. 

Žmonės jaučia skirtumą tarp to, kas daroma iš pareigos, ir to, kas kyla iš tikro noro.Kai darbas atspindi žmogaus vertybes ir asmenybę, jis tampa autentiškas. Ar būtent tai lemia ilgalaikę sėkmę ir geriausius rezultatus?Laidoje dalyvauja virėja, knygos autorė Vita Marija Murėnaitė – RunningVita. 

Pirmojo pasaulinio karo metais šimtai tūkstančių lietuvių buvo priversti pasitraukti į Rusijos imperijos gilumą. Po kelerių metų dalis jų sugrįžo ir prisidėjo prie 1918 metais atkurtos Lietuvos valstybės kūrimo. Koks buvo šių pabėgėlių vaidmuo? Kaip jų patirtis prisidėjo prie modernios Lietuvos formavimosi ir kodėl ši istorija svarbi šiandien?

Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkai dr. Andrea Griffante ir dr. Tomas Balkelis, knygos „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“ autoriai.