Rugsėjį Vilniaus gatvėse gerokai padaugėja automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukininkų, o rytinis eismas tampa kur kas intensyvesnis. Ypač daug dėmesio reikia skirti vaikams, kurie dar tik mokosi įvertinti automobilio greitį, atstumą ir eismo situaciją.

Kodėl pirmosios mokslo metų savaitės prie mokyklų gali būti pavojingiausios ir kur vairuotojai turėtų būti ypač atidūs? Ką tėvai turėtų priminti vaikams apie saugų kelią į mokyklą ir kodėl net perėjoje negalima aklai pasitikėti sustojančiu automobiliu?

Apie saugesnes Vilniaus gatves, projektą „Gatvės visiems“ ir sprendimus, padedančius apsaugoti mažuosius eismo dalyvius, kalbėsimės su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja Solveiga Stankevičiene.

Laida rengiama bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe.

Andriui Kaniavai Kaunas pirmiausia yra jo vaikystės miestas, jo laikas, praleistas pas senelius. Jis prisimena senelio kiaušinienę, kurios paslapties, sako, iki šiol neatskleidęs.

Dabar aktorius ir dainininkas jau ir pats yra senelis. Laidoje jis atskleidžia, ką veikia su savo anūku.

Andriui pasisekė turėti senelius Palangoje: galiausiai net seneliai iš Kauno ten išsikraustė. Tačiau jis pats tos prabangos nevertina taip, kaip vertintų daugelis lietuvių. Jis sako pavydintis ne gulintiems pliaže, bet grįžtantiems iš jo – vadinasi, jų laikas paplūdimyje baigėsi.

Laidoje dalyvauja aktorius ir dainininkas Andrius Kaniava.

Laidoje dalyvauja filosofas, rašytojas, Klaipėdos universiteto profesorius Liutauras Degėsys.

Pradžioje – finansinis stabilumas ir bazinių poreikių patenkinimas. Vėliau – augimas ir naujos ambicijos. O galiausiai – prisidėjimas prie visuomenės gerovės.

Tik tas, kuris šiais etapais eina nuosekliai, gali ilgai mėgautis savo veikla, kurti didžius dalykus ir neperdegti.

Laidoje dalyvauja verslininkas Arvydas Avulis.

Islandijos rinkėjai referendume pasisakė prieš derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atnaujinimą. Nors rezultatas apylygis, tai laikoma smūgiu Briuseliui. Kas nutiko?

Aptariame su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ramūnu Vilpišausku.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Vilniaus universiteto biologinės įvairovės profesorė Virginija Podėnienė sako, kad agresyvus ūkininkavimas mažina dirvožemio biologinę vertę. Tai gresia derliaus sumažėjimu, didesnėmis investicijomis ir vandens telkinių užterštumu. Kokį poveikį biologinei įvairovei daro klimato kaita?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Virginija Podėnienė.

Kaip ir visada, kartą per mėnesį penktadieniais kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius – psichologę, rašytoją, intuityviosios psichoterapijos kūrėją ir DARA centro vadovę Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių.

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovas – „Žinių radijo“ savininkas, verslininkas ir šios laidos autorius Augustinas Rakauskas.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

7,4 ir 7,7 – iš pirmo žvilgsnio skirtumas nedidelis, tačiau žemės drebėjimų atveju jis gali reikšti beveik tris kartus daugiau išsiskyrusios energijos. Kas iš tiesų slepiasi už skaičiaus, kuriuo apibūdinamas žemės drebėjimo stiprumas, ir kodėl net keli dešimtadaliai gali būti tokie svarbūs?

Ar stipresnis drebėjimas visada reiškia didesnę nelaimę ir kodėl tokį patį drebėjimą vienoje vietoje žmonės gali pajusti daug stipriau nei kitoje? Ar Lietuvoje, kur apie žemės drebėjimus girdime retai, iš tiesų galime jaustis saugūs? Ir ką apie žemės judėjimą po mūsų kojomis gali pasakyti seismologai?

Apie tai kalbamės su Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiuoju seismologu Andriumi Pačėsa.

Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis su knygos „Savivoka“ autoriumi Mindaugu Žebrausku kalbasi apie triukšmą, kuris vyksta ne už lango, o mūsų mintyse.

Triukšmui reikia dėmesio, o dėmesys yra energija. Susitikimas dar neprasidėjo, o galvoje jau vyksta. Pokalbis seniai baigėsi, o mes vis dar jį sukame. Pamatai reklamoje automobilį – ir jau vedi vidinį pokalbį: norėčiau, bet negaliu. Diena praeina be jokių ypatingų įvykių, o vakare jėgų nebėra.

Mindaugas sako, kad triukšmo tikslas paprastas – nuvesti žmogų toliau nuo savęs. Jis prisimena metaforą apie vaiką, pastatytą vidury stadiono: jam sako „pasirink, ko nori“, o aplinkui visi rėkia.

Laidoje – apie tai, kaip atskirti, kurie norai yra tavo, o kurie – tik gerai suformuluoti kitų, ir ką daryti, kai išvažiuoti mėnesiui į kalnus nėra išeitis. Mindaugas pripažįsta, kad sunkiausias klausimas, kurį jis sau užduoda, yra kitoks – ar aš nesu triukšmas kam nors kitam?