Žinių radijas

Statybos leidimų išdavimas – vienas iš pavyzdžių, kaip viešojo sektoriaus veiklos greitis tiesiogiai susijęs su investicijomis ir miestų konkurencingumu. Kas labiausiai stabdo procesus – pertekliniai reikalavimai, neaiškios taisyklės ar atsakomybės pasidalijimas?

„Turime didelį paveldą iš sovietmečio – kai valstybė buvo vienintelis užsakovas ir surašė projektuotojams daugybę knygų: skaityk ir projektuok“, – sako Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos skyriaus vadovas, architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot jo, šiandien daug klausimų sprendžiama privačiuose projektuotojų ir statytojų santykiuose, todėl dalis senųjų reikalavimų tapo nebeaktualūs.

„Tiesiog yra pasikeitęs gyvenimas [...]. Reikalavimų turėtų būti mažiau, tačiau jie turėtų būti aiškesni ir lengviau kontroliuojami“, – pabrėžia M. Pakalnis.

Vis dėlto pažangos esama. M. Pakalnio teigimu, per metus statybos leidimų išdavimo vėlavimų dalis sumažėjo nuo 7 iki 4 proc. Pasak jo, viešai skelbiami duomenys skatina savivaldybes dirbti efektyviau, o aiškūs reikalavimai, prognozuojami terminai ir suprantamos procedūros didina miestų patrauklumą investuotojams.

Kurių statybos reikalavimų jau galėtume atsisakyti, kokius patikrinimus patikėti technologijoms ir kaip pasiekti, kad viešasis sektorius veiktų greičiau, neprarandant statybų kokybės? Apie tai – laidoje „Ekonomika šiandien“.

Ar Lietuvoje dar mokame nesutikti vieni su kitais? O gal vis dažniau kitaip mąstantis žmogus mums tampa ne pašnekovu, kurį norime suprasti, o priešu, kurį norime nutildyti?

Tyrimai atskleidžia nerimą keliančias visuomenės nuostatas: didelė dalis Lietuvos gyventojų nepasitiki kitokių vertybių žmonėmis, beveik pusė mano, kad skirtingų įsitikinimų žmonės sąmoningai siekia vieni kitiems pakenkti, o dalis pateisina net grasinimus, smurtą ar svetimo turto niokojimą, jeigu taip siekiama pokyčių.

Tačiau kur yra riba tarp stiprių emocijų, neapykantos ir realaus smurto? Kodėl vis sunkiau priimame kitokią nuomonę? Ir ar visuomenė, kurioje oponentas tampa priešu, dar gali būti emociškai sveika?

Apie tai laidoje „Emociškai stiprūs" kalbamės su komunikacijos agentūros „PR Service" direktore, Komunikacijos industrijos asociacijos valdybos nare Romualda Stonkute.

Laidą „Emociškai stiprūs“ remia Medijų rėmimo fondas

Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto istorikas, profesorius Vygantas Vareikis ir Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, istorijos mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.

Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Ką valgyti, kuriuo keliu važiuoti, ką atsakyti, ką pirkti? Per dieną priimame daugybę sprendimų, o vakare net paprastas pasirinkimas ima varginti. Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis ir konsultantas Rytis Juozapavičius kalbasi apie sprendimų nuovargį ir tai, kaip bei kada sprendimus priimti lengviau.

Aptariame, kodėl dienos pabaigoje apsispręsti sunkiau, kodėl daugiau informacijos ir pasirinkimo variantų dažnai tik apsunkina sprendimą ir kodėl kriterijų lentelė ne visada padeda. Dalijamės tuo, kas iš tiesų palengvina sprendimų priėmimą: kokybiškas miegas, maistas, geras žodis ir kitų žmonių palaikymas. Pasakojame, kaip svarbų sprendimą galima „išnešioti“ vaikštant, o greitam pasirinkimui pasitelkti monetą.

Pabaigoje siūlome klausimą, kurį verta sau užduoti prieš kiekvieną svarbų sprendimą: kokį savo poreikį noriu juo patenkinti?

Serbijoje – istorinis politinis lūžis. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio Aleksandaro Vučičiaus politinio dominavimo šalies parlamento rinkimus laimėjo studentų protestų išaugintas judėjimas. Preliminariais duomenimis, jis užsitikrino daugumą parlamente, o pats Vučičius pripažino pralaimėjimą.

Tačiau ar Serbijoje keičiasi tik valdžia, ar ir geopolitinė šalies kryptis? Iki šiol Belgradas balansavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, o dabar Briuselis viliasi naujo Serbijos europinės integracijos etapo. Vis dėlto rinkimus laimėjęs judėjimas nežada sankcijų Rusijai ir laikosi griežtos pozicijos dėl Kosovo.

Ar Serbija pasirengusi atsigręžti į Europą? Ar Vladimiras Putinas praranda dar vieną svarbų partnerį? Ir ar Europos Sąjunga sugebės pasinaudoti istorine galimybe sustiprinti savo įtaką Balkanuose?

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto ir Europos Parlamento narys Paulius Saudargas.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Kremlius pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje artėja prie pabaigos. Apie tai skelbia portalas „RBK-Ukraina“, remdamasis Kremliaus patarėjo Jurijaus Ušakovo pareiškimu Rusijos valstybinei televizijai „Vesti“. „Nežinau, kiek mes esame arti, bet pabaiga artėja“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Ušakovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu pareiškė, kad Maskva pasirengusi kitą mėnesį pratęsti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas.

Tuo metu leidinys „The Atlantic“ pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia, jog Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas būtų pasirašytas per gruodį Majamyje planuojamą G20 viršūnių susitikimą.

Interviu „Fox News“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas pasirengęs priimti taikos susitarimą, numatantį karo veiksmų įšaldymą palei dabartinę fronto liniją. Pasak jo, ugnies nutraukimas turėtų tapti minimaliu reikalavimu Rusijai.

„Taip, jei dabar mums reikia įšaldyti [situaciją], manau, kad tai realus būdas užbaigti šį karą“, – teigė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad, paskelbus ugnies nutraukimą, Ukraina kreipsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos sąjungininkus dėl saugumo garantijų. „Svarbiausia – taika bei taika, sustiprinta saugumu“, – sakė jis.

Ar šie pareiškimai rodo realų artėjimą prie taikos, ar tai tik dar vienas diplomatinių pažadų etapas? Kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų sutikti įšaldyti karą ir ar Rusija iš tiesų pasirengusi nutraukti karo veiksmus?

Laidoje dalyvauja buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Kokie yra pagrindiniai šiuolaikinio žmogaus streso šaltiniai? Kada stresas yra naudingas, o kada tampa žalingas? Kaip sau padėti intensyvesniais gyvenimo laikotarpiais, kai stresą patiriame kasdien?

Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame apie streso priežastis, jo valdymo būdus ir pagalbą sau.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Ingrida Zelionkaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos vadovas, mokslo darbuotojas Julius Burkauskas.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Pareiga ginti savo šalį yra vienas svarbiausių valstybės saugumo veiksnių, tačiau kaip ji ugdoma ir ar tam pakanka dabartinės šaukimo sistemos? Visuotinis šaukimas Lietuvoje sulaukia palaikymo tiek visuomenėje, tiek versle, tačiau politinis sprendimas vis dar stringa. Kodėl?

Ko Lietuvai šiandien labiausiai trūksta, kad būtų galima pereiti prie visuotinio šaukimo? Ar įmanoma sutarti dėl konkretaus termino, pavyzdžiui, 2030 metų, ir ką būtina padaryti, kad šis tikslas taptų realybe?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karybos tyrinėtojas, docentas, mokslų daktaras Deividas Šlekys.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato asociacija „Visuotinė gynyba“.

Laidoje dalyvauja humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Asta Skujytė-Razmienė.

Dar visai neseniai tvarumas buvo žodis, be kurio sunkiai apsieidavo verslo strategijos ir prekių ženklai. Šiandien pasigirsta vis daugiau signalų, kad prioritetai keičiasi: tvarumo temą verslo darbotvarkėje vis dažniau nustelbia ekonominiai iššūkiai, o viešojoje erdvėje kalbas apie klimatą keičia energetinio saugumo klausimai.

Ar tai tvarumo eros pabaiga, ar metas ieškoti naujos kalbos, kuri būtų suprantama ne tik tvarumo bendruomenei?

Laidoje dalyvauja dizaino strategas, agentūros „Étiquette“ partneris Edvardas Kavarskas.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.