Kas iškyla atmintyje ir koks vaizdinys piešiasi vaizduotėje, kai galvojame apie Šiaurę? Šalta, tolima ir didinga? O gal kaip Kalėdos? Vieniems Šiaurė visada kels skaudžių tremties patirčių asociacijas, kitiems liks dar neišnaudotų gamtos išteklių svajone. Treti seks paskui gerovės valstybių ir new nordics mitologijas. Apie Šiaurę kaip platų atminties ir vaizduotės peizažą pasakoja naujoji LNDM Nacionalinės dailės galerijos paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė). Kaip joje pristatomos tolimų Šiaurės kraštų autochtonų bendruomenės? Kaip prisimenami tremties, asimiliacijos ir žemės išnaudojimo skauduliai? Apie tai kalbamės su antropologe, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docente bei Kembridžo universiteto mokslo darbuotoja dr. Kristina Jonutyte ir kultūrinio ugdymo konsultante, kuratore, buvusia Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse Živile Etevičiūte.

Ved. Jogintė Bučinskaitė