Keturiasdešimt ketvirtajame „Nenutylėta“ epizode kviečiame susipažinti su Danguole Karloniene – moterimi, kuriai trečios stadijos kiaušidžių vėžio diagnozė buvo nustatyta visiškai netikėtai. Po operacijos, chemoterapijų ir kelių ligos atkryčių jos kelias nesibaigė ties ligoninės sienomis – jis tęsėsi darbe, laiškuose ministrams, vizituose į Seimo komitetus, kelionėse į Indiją ir Himalajus bei savanorystėje ligoninėje.

Šiame epizode kalbėjomės apie tai, kaip atrodo gyvenimas tarp chemoterapijų, kas padeda atlaikyti šalutinius reiškinius ir kaip liga išgrynina tai, kas gyvenime iš tiesų svarbu. Danguolė dalijosi, kaip pacientų balsas gali prisidėti prie inovatyvių vaistų atsiradimo Lietuvoje ir kaip, nepaisant ligos, gyvenime vis dar telpa kelionės, savanorystė ir paprasti kasdieniai džiaugsmai.

Fizinis aktyvumas po onkologinio gydymo nėra tik rekomendacija. Jis gali padėti palengvinti šalutinius reiškinius, sumažinti skausmą, įveikti nuovargį, valdyti limfedemą ir vėl atrasti gyvenimo pilnatvę.

Apie tai keturiasdešimt trečiame tinklalaidės epizode kalbėjomės su kineziterapeute Kotryna Baranovskaja, kuri specializuojasi onkologinių pacientų kineziterapijoje. Ji dalijosi savo patirtimi apie dažniausius vėlyvuosius gydymo padarinius, pratimus, padedančius įveikti nuovargį ir skausmą, bei tai, kaip judėjimas padeda susigrąžinti pasitikėjimą savo kūnu.

Kalbėti apie mirtį reiškia kalbėti ir apie gyvenimą – apie tai, ką branginame, ko bijome, ką norime išsaugoti.

Šiame epizode su psichologe Egle Urbutiene kalbėjomės apie tai, kaip mirties tema paliečia onkologine liga sergančius ir jų artimuosius, kodėl vengimas kartais tik sustiprina baimę, ir kaip priėmimas gali atnešti daugiau šviesos į kasdienybę.

Tai jautrus pokalbis apie baigtinumą, viltį ir gebėjimą būti su tuo, kas neišvengiama – nes kartais kalbėjimas apie pabaigą padeda aiškiau pamatyti, kas išties svarbu: gyventi čia ir dabar.

Ruduo – metas, kai ypatingą dėmesį skiriame kaulų čiulpų donorystei ir tiems, kurie jau yra padovanoję viltį kitiems. Juk registracija į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą reiškia ne tik norą padėti – tai galimybė iš tiesų išgelbėti gyvybę.

Keturiasdešimt pirmajame tinklalaidės „Nenutylėta“ epizode išgirsite pokalbį su Mantu Kazmiruk, kurio donorystės kelias prasidėjo vos jam sulaukus pilnametystės. Po aštuonerių metų Mantas sulaukė skambučio, kuris pakeitė ne tik nepažįstamos moters, bet ir jo paties gyvenimą – jo kaulų čiulpai suteikė galimybę įveikti kraujo vėžį.

Prisijungimas prie negiminingų kaulų čiulpų donorų registro – nedidelis veiksmas, sergančio žmogaus gyvenime galintis nulemti viską. Kuo daugiau mūsų jame – tuo didesnė tikimybė, kad sergantysis ras tinkamą donorą. Daugiau informacijos apie kaulų čiulpų donorystę rasite www.bukgeras.lt.

Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Išgirdus diagnozę „agresyvi limfoma“, apima baimė, nežinomybė ir kyla daug neatsakytų klausimų. Ypač tada, kai vienas po kito taikomi gydymo būdai neduoda laukto rezultato, o liga vis progresuoja. Vis dėlto net ir tokiu metu gali atsiverti naujos galimybės – kai pritrūksta standartinių sprendimų, atsiranda vietos pažangiai medicinai ir viltį grąžinančioms inovacijoms.

Keturiasdešimtajame tinklalaidės epizode kalbamės su Algirdu Jonu Repšiu – 78-erių aktyviu ir visuomenišku Kauno rajono gyventoju, kurio kova su mantijos ląstelių limfoma tęsėsi ne vienerius metus. Net penkios gydymo eilės nesustabdė ligos progresavimo, o sveikatai blogėjant, limfmazgiai jau trukdė kvėpuoti ir valgyti. Lūžiu tapo inovatyvi CAR-T ląstelių terapija, padėjusi pasiekti remisiją ir sugrąžinusi ne tik sveikatą, bet ir gyvenimo džiaugsmą.

Kviečiame išgirsti istoriją, kuri liudija: pažangios medicinos galimybės ir žmogaus ryžtas yra stipresni nei statistika.

Diagnozavus onkologinę ligą, visas dėmesys krypsta į gydymą – chemoterapiją, spindulinę ar imunoterapiją. Tačiau kartu keičiasi ir tai, ką matome bei jaučiame kasdien – mūsų oda. Ji gali tapti sausa, jautri, pleiskanoti ar net sukelti fizinį ir emocinį diskomfortą. Oda – vienas didžiausių mūsų organų, todėl onkologinės ligos metu jai reikia dar daugiau švelnumo, dėmesio ir rūpesčio. Kaip sau padėti? Ką reiškia tinkama odos priežiūra? Kada jau metas kreiptis pagalbos?

Šiame epizode su gydytoju dermatovenerologu Tadu Raudoniu ieškojome atsakymų, kaip pasirūpinti savimi net tada, kai kūnas keičiasi. Kalbėjomės apie dažniausius odos pokyčius gydymo metu, kasdienės priežiūros principus, emolientų svarbą, apsaugą nuo saulės, dekoratyvinės kosmetikos naudojimą ir – žinoma – apie dažnus mitus, susijusius su „natūraliomis“ priemonėmis.

Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Kai kalbame apie onkologinių ligų gydymą, dažniausiai minime chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją. Tačiau viena itin svarbi gydymo grandis dažnai lieka nematoma – tai kraujo donorystė. Kraujo komponentai pacientams, sergantiems kraujo vėžiu, gali būti gyvybiškai būtini ne tik esant komplikacijoms, bet ir kaip neatsiejama gydymo dalis.

Apie tai, kaip veikia ši nematoma, bet labai svarbi pagalbos grandis, šiame epizode pasakojo Santaros klinikų Kraujo centro vedėja, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. Kalbėjomės apie tai, kiek kraujo reikia kiekvieną dieną, kaip atrodo donorų kelias, kaip kraujo tyrimai kartais atskleidžia netikėtas diagnozes – ir kodėl net vienas donoro sprendimas gali turėti nenuspėjamą galią.

Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Sunkios ligos akivaizdoje dažniausiai matome pacientą. Tačiau šalia visada yra kažkas, kas laiko už rankos, važiuoja į vizitus, tyliai verkia virtuvėje. Trisdešimt septintasis epizodas skirtas jiems – artimiesiems. Kalbėjomės apie tai, kaip pasikeičia gyvenimas, kai tenka būti šalia sergančio žmogaus: kai reikia palaikyti, nors pačiam trūksta jėgų, kai emocijos – nuo meilės iki pykčio – kinta kaip banguojanti jūra.

Klinikinė psichologė Marija Turlinskienė dalijosi įžvalgomis, kaip atpažinti savo ribas, priimti jausmus, apie kuriuos dažnai kalbėti nedrąsu, ir kodėl svarbu nepamiršti savęs net tada, kai visas dėmesys nukreiptas į kitą.

Tai pokalbis apie tylų artumo darbą, kurį kasdien atlieka tūkstančiai žmonių.

Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė

Onkologinių ligų gydymas visame pasaulyje sparčiai artėja prie personalizuotos medicinos – kai terapija parenkama pagal naviko unikalias genetines savybes.

Nuo 2025 metų vasario 1 d. ir Lietuvos pacientams pradėti kompensuoti trys svarbūs onkogenetiniai tyrimai:

Šie metodai atveria naujas galimybes gydytojams ir pacientams: leidžia tiksliau diagnozuoti ligą ir pasirinkti efektyviausią gydymo taktiką.

Apie tai, kaip onkogenetiniai tyrimai keičia vėžio gydymo praktiką ir kokią reikšmę turi pacientams, šiame epizode kalbamės su gydytoju onkologu chemoterapeutu Aleksandru Petrausku.

Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė