Papasakok man...

Ji – viena tų žmonių, kuriems įėjus patalpoje pakyla vėjas. Milžiniška energija ir nesuprasi, kokia, bet ryški nuotaika, be vietos nejaukumui iš karto prasidedančios kalbos, karts nuo karto ištrūkstantis grubesnis žodis ir nenuginčijama inteligencija. Taip, tai – Giedrė Bulgakovienė, prieš trisdešimt metų pradėjusi, galima sakyti, kurti Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką.

Egidijus Grigaravičius - trečios kartos policijos pareigūnas. Žinote posakį „gimė su marškinėliais“? Egidijui tiktų šio posakio perfrazavimas: „gimė su antpečiais“.

Laidoje „Papasakok man“ vyresnysis komisaras drąsiai pasakoja apie vaikystę, apie tai, ką reiškia būti žinomo tėvo – Vytauto Grigaravičiaus sūnumi, koks jausmas augti pareigūnų šeimoje.

Tik spragt pirštais ir – puikus išsilavinimas, tik spragt ir – gera karjera, spragt – mylintis ir mylimas sutuoktinis, spragtelėjimas – ir į pasaulį ateina nuostabus vaikelis. Tai ne pasaka, tai – Astos gyvenimas. Viskas taip paprasta ir fantastiška atrodo, kai stebi iš šalies. O kaip yra iš tikrųjų? Koks tas sėkmingos, atkaklios moters gyvenimas?

Kolekciniai meškiukai. Ar įsivaizduojate, kokia rimta veikla yra jų kūrimas? O Golden George apdovanojimai! Tai – meškiukų pasaulio „Oskarai“. Retas nutuokia apie šią nišinę veiklą. Deja, tenka pripažinti ir tai, jog šioje srityje daugiau diletantų nei profesionalų ir tai dėsninga, juk tam kad sukurtum rimto kolekcininko akį patrauksiančią mešką, neužtenka noro ir pasitikėjimo savimi. Reikia talento, skonio ir subtilumo, kuriais apdovanota iš Alytaus kilusi Rasa Kaper – kolekcinių meškiukų kūrėja ir knygų iliustratorė.

Karo Afganistane baisybes patyręs vyras neslepia: grįžęs po tarnybos armijoje pagalvodavo net apie išėjimą iš gyvenimo. Jokia veikla neteikė malonumo, o galvoje sukosi niūrūs atsiminimai.

Ir tik atsitiktinai į Kęstučio rankas pakliuvęs bonsas nulėmė vyro ateitį bei pasirinkimus. Kęstučio į Lietuvą atnešta japonų meno rūšis jam ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas.

Laidoje „Papasakok man“ su Vija, Kęstutis pasakoja, kaip devintojo dešimtmečio pradžioje susidomėjęs bonsų auginimu ieškojo informacijos apie šią veiklą. Rašė laiškus į Japoniją (atkreipiu dėmesį, jog tuomet nebuvo interneto ir laiškus siųsdavome išskirtinai tik paštu). O iš trijų išsiųstų laiškų atsakymo sulaukė tik vienas su nuoroda į Europos bonsų augintojus.

Darbo metu baltą chalatą dėvintis malonus vaistininkas Petras, laisvalaikiu į rankas ima būgno lazdeles ir pasineria į neformaliąją savo gyvenimo pusę. Kelis metus grojęs su Lilu ir Innomine, taip pat su grupėmis Floating mass, Ambera, Jazz do it ir kitomis jis džiaugiasi savo darbu ir galimybe padėti žmonėms.

Farmacijos mokslų daktaras, dėstytojas, vaistininkas, sodininkas, retų augalų augintojas, Deividas teigia, kad gyvenime vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, jų pagrindu auklėja ir savo vaikus. Namuose įsirengęs nedidelę oranžeriją Deividas Burdulis jaukinasi neįprastus augalus. Gyvendamas Alytaus rajone su šeimynykščiais džiaugiasi auginamais bananų, granatų medžiais, ananasais, o kieme sunokusiais įvairių rūšių arbūzais.

Ignas – alytiškis, Edinburgo universiteto absolventas, programuotojas gyvenantis Londone, teigia, kad universitetą baigė daugiau dėl tėvų nei dėl savęs. Jis įsitikinęs: tam, kad būtum laimingas ir sėkmingas aukštojo mokslo diplomas nebūtinas.

Ką mes žinome apie laikrodžius? Kad yra gražūs ir negražūs laikrodžiai, kad yra brangūs ir pigūs, kad yra padirbinių, kad bene geriausi pasaulyje yra šveicariški laikrodžiai. Tačiau niekada nesusimąstome, kiek detalių yra paprastame mechaniniame laikrodyje, o sudėtingame mechanizme kiek? Kokie žmonės juos taiso ir pažįsta kiekvieną mažiausią šio mechanizmo detalytę?

Karolina Žernytė Pojūčių teatro įkūrėja šio teatro kryptį kuria nuo pat studijų laikų, kūrybos formą pradėjo atrasdinėti daugiau nei prieš dešimtmeti, o po kelių metų įkūrė ir viešąją įstaigą „Pojūčių teatras“.

Pastaruoju metu Karolina su kolegomis daug dirba su autistiškais vaikais, tačiau pasirodymai taikomi ir kitus sensorinius bei raidos sutrikimus turintiems žiūrovams. Pojūčių teatro idėja paremta tuo, kad spektakliai suvokiami pasitelkiant įvairius pojūčius.