Paraštės .

Skvota – tai apleistas pastatas, kuriame apsistoja ieškantys galimybės nemokėti būsto nuomos mokesčio. Lietuvoje vos kelios bendruomenės, tačiau labai populiarus gyvenimo būdas Didžiojoje Britanijoje. Šį sekmadienį kelsimės į šios šalies sostinę – Londoną. Ten yra mūsų tautiečių, kurie kasdien susiduria su realybe tapusiu būviu už išgyvenimą.

Kas yra ta skvota? Bendruomenė ar nusikalstama veika? Pogrindis? Kokios yra skvotinimo taisyklės? Kokie pastatai gali būti užimami? Kas gręsia ir kaip veikia šio gyvenimo būdo principas?

Ir dar daugiau klausimų ieškos atsakymų jau šį sekmadienį „Paraštėse“ kur bendrausim su dviem „skvoteriais“ iš Lietuvos, ne pirmus metus ieškančiais, randančiais ir apsistojančiais.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Dėmesingumas sau ir seni potyriai naujai. Keliaudami gyvenimo keliu nuolatos sutinkame jau matytus daiktus, procesus, valgius ir tampame sunkiai nustebinami. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų. Fiziškai ir brutaliai tai galėtų būti apibūdinama, kaip naujų akių įsidėjimas, bet yra ir paprastesnis būdas – išmokti atsiriboti nuo turimų potyrių ir kurti juos iš naujo, taip pastebint gyvenimo malonumus iš naujo. Į šiuos klausimus atsakymų ieškosime kartu psichologu Pauliumi Rakštiku. Ved. Tomas Lukaševičius.

Apibūdindami vyriškumą nevengiame epitetų, kurie tinka ir moters charakterio bruožams – kur yra riba, kuri skiria lyties bruožus nuo charakterio?

Vyriškumas – XXI amžiuje. Kas tai? Vieni sako, kad stilius, kiti įvardija būdo savybes – drąsus, stiprus, prisiimantis atsakomybę. Šiandien, atrodo, natūralu matyti jautrų vyrą, bet yra tokių, kurie savo jautrumą slepia, dar kiti sako jog tai „subobėjusių“ vyrų bruožas - tai nėra vyriška. Tad kokie tie vyrai šiandien, kas jiems būdinga, kokia įtaką vyriškumui padarė Lietuvos praėjusio šimtmečio istorija ir kokią įtaką daro laisvai ir plačiai pasiekiamas pasaulis? Kaip kinta ir kaip dar keisis vyriškumo supratimas ir pats vyriškumas?

Į šiuos klausimus atsakymų ieškosime kartu psichologe iš Kauno – Egidija Šeputyte-Vaitulevičiene.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Kur yra ta riba, kai, ją peržengus, atsigręžiame atgal ir suprantame, kad ten liko nerūpestingos jaunystės dienos?

Gyveni žmogus ir susimąstai: „Aš jau suaugęs? Ar aš dar jaunas? Turiu juk darbą, šeimą, bet jaučiuosi jaunas – tai kas aš?“. Riba tarp paauglystės ir suaugusio – kur ji? Ką ji reiškia? Ar apie tai liudija metų skaičius? Kokiais būdais galime atpažinti brendimo stadijas? Koks yra Lietuvos jaunimas? Kada galime vadinti save suaugusiais? O gal amžinai liksime nei paaugliu, nei suaugusiu?

Į šiuos klausimus atsakymų ieškosime kartu su dr. Rimantu Vosyliu nagrinėdami jo daktaro disertaciją „Psichologiniai tapsmo suaugusiuoju aspektai skirtinga socialinės brandos eiga pasižyminčių jaunuolių grupėse“.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Vieta, kurioje nėra svarbus tavo išsilavinimas, intelekto koeficientas ir gebėjimai. Nes čia gimsta rytojus.

Naujasis teatras – tai viena iš daugelio iniciatyvų, kurios padeda neįgaliems asmenims integruotis į visuomenę. Pagrindinis išskirtinumas čia yra tas, jog teatro personalas yra mišrus – dirba neįgalūs asmenys ir scenos profesionalai, kurie vienas iš kito geba mokytis skirtingų dalykų, kurių gyvenime sutinkame ne kasdien.

Kuo kvėpuoja „Naujasis teatras“, kaip jis įsikūrė, kokie nuveikti darbai? Kokia iš esmės šiandien situacija Lietuvoje, kai kalbame apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Apie tai pokalbis su „Naujojo teatro“ atstovais.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Naudodami neperdirbamus gaminius, nerūšiuodami atliekų – darome meškos paslaugą sau, atimame iš savęs galimybę ateityje mėgautis gamta.

Ką daryti? Ką daro pasaulis ir Lietuva, kad turėtume švarią aplinką? Ką turime daryti kiekvienas iš mūsų, kad tolimesnės kartos taip pat galėtų džiaugtis miškais, skaidriais upeliais ir tyru oru?

Svečiuose Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Pokalbis su 2015 m. Vokietijoje įkurto startuolio „Kaffee Form“, kurie iš kavos tirščių gamina alternatyvius vienkartinius puodelius, atstove Alina Bassi.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Maždaug iš 800 pasaulyje gimstančių kūdikių vienas į pasaulį atkeliauja su Dauno sindromu.

Dauno sindromą mokslas paaiškino jau XVIII a. Genetinis sutrikimas diagnozuojamas, kai gimusio kūdikio organizme 21-oji chromosoma yra patrigubėjusi. Paprastai chromosomos turi dvi chromatides iš jų susidaro X formos chromosoma, esant trims chromatidėms jos lieka pavienės. Tokia gamtos klaida liudija viena – Dauno sindromą.

Simptomai išnagrinėti, poveikis organizmui ir žmogui taip pat. Tačiau, kaip gyvena šeimos auginančios vaikus su Dauno sindromu? Kaip pakinta jų kasdienybė? Kokia yra vėlesnė integracija? Kaip jiems padeda visuomenė?

Į šiuos klausimus atsakyti padės Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos „Saulytės“ projektų vadovė Marta Bielskytė, mintimis apie gyvenimą auginant vaiką su Dauno sindromu pasidalys Alvaras Bacevičius ir Indrė Daugėlienė.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Vieta, kur turi galimybę save atpažinti kitame kūne, kitose aplinkybėse.

Teatras nuo jo atsiradimo laikų buvo suprantamas kaip svarbus veikalas, kurio metu nutinka kažkas kitokio nei kasdienybėje. Prasidėjo nuo choro, vėliau papildyti aktorių rolėmis teatralai melsdavosi Dionisui prašydami malonės ir derlingumo. Melsdavosi du kartus per metus 30 000 žiūrovų talpinančiame Epidauro amfiteatre.

Šiandien lipame per XXI amžių, šiandien teatrų daug daugiau, jis ir formų naujų įgavęs. Vieniems tai pašaukimas, kitiems darbas, tretiems atradimai, dar kitiems tai patys jie. Tačiau kaip jis kito ir kur augo, kaip į mūsų teatrų kasdienybę atėjo cenzūra ir jos nebuvimas, nepatogumas, kaip teatras tapo neiškreiptos tikrovės atvaizdu, kaip žiūrovai kuria teatrą?

Į šiuos klausimus atsakysime susipažindami su nuolatiniais eksperimentais dvelkiančiu Artūro Areimos Teatru.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Senatvė – neišvengiama lemtis. Ar esame tikri, kad bus kam mumis rūpintis taip, kaip mes rūpinamės kitais?

Šventinis laikotarpis – darbymetis socialinių akcijų organizatoriams, kurie per gana trumpą laiką sukurpia nemenką įvairių pagalbos šaltinių bazę ir taip pasirūpina vyresnio amžiaus žmonėmis bei kitomis socialinėmis grupėmis. Tačiau kas šalia vienišų senolių būna visus metus? Kokios organizacijos ir kaip padeda šiems žmonėms ištverti likusius metus?

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyvas dėl senjorų kompiuterinio raštingumo ugdymo ir turiningo laisvalaikio aptarsime su Giedre Čistoviene. Apie nemokamų skambučių linijas senjorams kalbėsimės su „Sidabrinės linijos“ atstove Kristina Čiuželiene. Taip pat laidoje svečiuosis „Orių namų“ įkūrėja Marija Bunkaitė ir savanorė Monika Švilpaitė.

Ved. Tomas Lukaševičius.

Laukti eilėje dėl galimybės išgyventi. Realybė, su kuria susiduria recipientai.

Kalėdų laikotarpiu pastebime psichoze tampantį dovanų ieškojimą ir pirkimą. Pokalėdiniu laikotarpiu vertinamos dovanos, dalijamasi įspūdžiais.

Geriausia dovana, kurios prašo besiiriantys link mirties slenksčio – paaukotas organas. Donorui – tai kelios procedūros, lengvai pakitę gyvenimo įpročiai, recipientui – būdas sugrįžti į normalaus, sveiko gyvenimo vėžes.

Donorų kasdienybė, recipientų laukimo akimirkos, donorystės supratimas Lietuvoje, baimės ir iniciatyvos – šio sekmadienio laidos tema.

Temą nagrinėsime kartu su Lietuvos donorų asociacijos „Gyvastis“ prezidente Aušra Degutyte. Savo istorija apie laukimą, pasiryžimą ir gyvenimo supratimą pasidalys Vida ir Darius.

Ved. Tomas Lukaševičius.