„Mes nežinome, kas esame, ir kasdien juntame savyje dar neištirtas sritis, nepažintas žemes, atitrūkusius kontinentus, kylančias ir griūvančias karalystes: visą pasaulį nuolatiniame brendime. Ir mūsų gyvenimo paslaptį – mūsų viltis ir mūsų svajones, mūsų skausmus ir silpnumus, mūsų didybę ir menkystę – visa tai išgyvena kiekvienas, tik kiekvienas savaip.“ Skaitau ir aptariu Maurice Zundelio „Vidinę Evangeliją“ ir Platono „Alkibijadą“. Atsiliepdamas į jų raginamą siekiu pažinti save, idant „kitą sielą padaryčiau mažiau liūdną“.