Dvyliktoji „Praeivių“ laida atvyko į Jurbarko rajono savivaldybę. Nemuno dešiniajame krante įsikūręs savivaldybės centras pasitinka pavasarį su krantus švelniai semiančia upe.

„Pasakyti, kad jis kitais metais būna dar labiau pakilęs, tikėjomės visi labai didelio potvynio, bet jo nėra. Mano vaikystėj… mano sesuo yra vyresnė, tai aš turiu nuotrauką, kur mūsų tėvas su valtim parplaukia namo va ta gatve“, – dalijasi Jurbarke gimęs ir kūno kultūrą vaikams dėstęs Rimas.

Netoli Kaliningrado esantis miestas gyventojams gražus ir turintis būtinų paslaugų. Dalis tik norėtų baseino, nes aplinkiniuose miestuose tokių pramogų jau yra. O agresyvus kaimynas vietinių negąsdina.

„Pripratę mes, per daug dėmesio nekreipiam taip. Jeigu puls, tai jau visur puls, greičiausiai, nuo Vilniaus. Bet su dronais turbūt būtų, nes tų visokių tankų, patrankų nebereikia jau gi“, – svarsto grožio salone dirbanti Violeta.

Tuo metu kiek sunkiau verčiasi Lietuvos nepriklausomybę prie parlamento prieš trisdešimt penkerius metus gynęs Algis. Jis džiaugiasi šių dienų valstybe, kurią pavyko atkurti nuo pamatų, tačiau jauna demokratija, dar tik kūrusi savo taisykles, sukėlė sunkumų – dabar tai atsiliepia pašnekovo pensijai.

„Sunkiai, kadangi mano nėra didelė pensija, dirbau komandiruotėse, duodavo vokelius. Minimumas ir vokeliai, priedai. O jie, sako, galit mane skųst, čia lauko priedas. Pats kvailas buvau, o dabar nėra iš ko pensijos man suskaičiuot“, – pasakoja Jurbarko gyventojas Algis.

Artimuosiuose Rytuose tęsiantis karui ir dėl to brangstant degalams, Jurbarko rajono savivaldybėje sutikti gyventojai nemano, kad valdžios sprendimas įlieti rezervinio kuro reikšmingai pakeis situaciją. Kaip svarsto pašnekovai, atsargas geriau taupyti didesnėms krizėms šalyje.

„Dar nespėjau bako nepabrangusio išvažinėt. Kažkodėl manyčiau, kad rezervas nieko nepadės. Tegul būna tas rezervas, kai jau bus ekstra atvejis, tai tada jį naudoti“, – mano jurbarkietis Rimas.

Ved. Edvinas Kučinskas

Vienuoliktoji „Praeivių“ laida ieško gyventojų Tauragės rajono savivaldybėje. Mieste vis labiau tirpsta šalia gatvių nuo žiemos užsilikęs sniegas, žmonių veiduose matyti ką tik prasidėjusio charakteringo pavasario džiugesys.

„Pirmiausia savo gyvenimo problemas reikia išsispręst, o ne Tauragės (juokiasi). Viskas yra gerai kol kas. Žmonės labai mandagūs, malonūs, einam pasivaikščiot, gražus oras, džiaugiamės diena“, – sako Tauragėje penkerius metus gyvenanti Vaida.

Vaikštant miesto gatvėmis įvyko ir kiek netikėtas susitikimas – parkelyje šalia tilto laidos vedėjas sutiko iš pažiūros niekuo nesiskiriantį vyrą. Paaiškėjo, kad jis gyvena Tauragės Pusiaukelės namuose, kur nuteistieji intensyviai ruošiami paleidimui į laisvę.

„Manau, kas nori ištaisyti savo klaidas, anksčiau laiko išeiti, čia labai gera vieta. Tu pakeiti savo gyvenimą. Anksčiau dar buvo sunkiau su visuomenės požiūriu, dėl darbų… bet dabar lyg ir taisosi. Svarbiausia, tu parodai, kad gali kitoks būti“, – pasakoja prieš metus infarktą patyręs pusiaukelės namų gyventojas Gintautas.

Laidai „Praeiviai“ Tauragės rajono savivaldybėje apsilankius per valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną, mieste sutikti gyventojai sako vertinantys galimybę gyventi laisvoje Lietuvoje, tačiau piktinasi dalies politikų veiksmais.

„Džiaugiuosi už tą vienybę, kad mes galim laisvai gyventi, dainuoti, ką norim, traukti pilna krūtine. Reikėtų tik draugiškumo, supratimo. Nepatinka Seimas, kai riejasi. Aš mėgstu visada taikiai gyventi“, – pabrėžia Tauragėje visą gyvenimą praleidusi senjorė Danutė, kuri dar ir šiandien veda įvairius kultūros renginius, rūpinasi aklaisiais ir dalyvauja maisto gaminimo čempionatuose.

Ved. Edvinas Kučinskas

Dešimtoji „Praeivių“ laida atvyko į Elektrėnus. Pernai šešiasdešimt penkerių metų jubiliejų minėjęs bei šalia automagistralės įsikūręs miestas gyventojams patinka.

„Atstumas nuo autostrados pakankamas, nebent, kai vėjas iš šiaurinės pusės papučia, šiek tiek jaučiasi degalų kvapas. Bet triukšmo nesigirdi, ypač vasarą, kai medžiai sulapoja, atsiranda natūralus gamtos barjeras“, – pasakoja pensininkas Eugenijus, manantis, kad Lietuvos energetika vis labiau tvari ir tai geras pokytis.

Tuo metu Elektrėnų kultūros centras dalijasi pastatu su viešąja biblioteka. Kultūros centre keturiasdešimt aštuonerius metus dirbanti Nijolė sako, kad žmonės domisi renginiais.

„Žiūrint į kokius renginius. Kartais net reklamos nespėjam paleisti, o jau bilietų nėra. Aš tikrai nesitikėjau, kad į Bernužėlių renginį tiek žmonių sueis. Anksčiau buvo laikotarpis, kad renginius lankančių žmonių skaičius mažėjo“, – gyventojų įpročiais stebisi Elektrėnų kultūros centro darbuotoja Nijolė.

Elektrėnuose taip pat sutiktas visą gyvenimą sportuojantis Daumantas šiuo metu dirba statybų sektoriuje. Jis teigia turėjęs itin daug galimybių gyventi didmiesčiuose, tačiau pasirinko gimtuosius Elektrėnus.

„Yra gana daug darbo vietų, gražus kraštovaizdis, turim ežerą, visas parduotuves, vaikų darželius, mokyklas, sporto klubus. <...> Į savivaldybės administracijos daržą gal tik, kad nesugebėjo atgaivinti atrakcionų. Mes būtume turbūt vienintelis miestelis, kuris turi pastovų atrakcionų parką“, – svarsto Daumantas.

Elektrėnuose sutikti gyventojai sako, kad nėra susidėję išvykimo krepšio, nes daugeliui nesinori net pagalvoti apie galimą grėsmę. Nors tai vis dar gali skambėti kaip gana nauja rekomendacija, civilinės saugos ekspertai turėti būtiniausiomis atsargomis prikrautą kuprinę ragina jau seniai.

„Ne, neturiu. Pagalvoji kitą kartą, kad gal vertėtų, bet tik tiek. Žinokit, kažkaip nesitiki… nors reikėtų į priekį žiūrėt pagal tokius dabartinius įvykius“, – sako globos namuose tris dešimtmečius dirbanti Nijolė.

Ved. Edvinas Kučinskas

Devintoji „Praeivių“ laida lankosi Trakų rajono savivaldybėje. Centriniame jos mieste žiemą turistų surasti gerokai sunkiau nei vasarą. Vis dėlto, didžiuliai lankytojų srautai vadinamojo sezono metu patinka ne visiems vietos gyventojams.

„Malonus miestas, tik vasaros nemėgstu, nes užplūsta per daug turistų. Labai vargina, negalim pajudėti, išsimaudyt, į kiemus lenda. <...> Reikėtų daugiau akcento vietiniam gyventojui, nes tai nėra tik turistų miestas“, – sako Trakuose gyvenanti Daiva.

Tuo metu pensininkas Stanislovas vasaromis gyvena kaime Trakų rajone, o žiemą leidžia laiką Vilniuje.

„Žmonės taip niekados negyveno, kaip šiuo metu. Vaikystėje į mokyklą ėjom basi, baisu buvo. O dabar rojus“, – džiaugiasi senjoras Stanislovas, manantis, kad visuomenėje pastebimos susiskaldymo tendencijos kuriamos dirbtinai.

Savo ruožtu Valdemaras giria Senuosius Trakus, kuriuose gyvena, ir turi pastabų už kelių kilometrų esančiam savivaldybės centrui.

„Trakus gerai žinau, čia daug metų dirbęs, dar reikia daug kur pasistengt. Pavyzdžiui, pažiūrėkit į tą kampą – šis namas stovi tokioj būsenoj jau trejus, ketverius metus. <...> Kiti atvažiuoja, sako, pas jus labai gražu, sakau, galiu parodyt, kur negražu“, – pasakoja ne vieną profesiją gyvenime išbandęs Valdemaras.

Trakų rajono savivaldybėje sutikti gyventojai sako palaikantys idėją riboti socialinius tinklus Lietuvoje vaikams ir paaugliams iki šešiolikos metų. Tačiau dalis tokio pokyčio ragina siekti atsakingai – pagalvoti kuo bus keičiamas jaunimo užimtumas, kai nebeliks ekranų.

„Turėtų būti ištransliuota, kodėl tai yra žalinga, bet svarbiausia, kad tai transliuotų ne tetos, ant kėdžių sėdinčios, kurios su paaugliais nedirba, bet kažkas, kas paaugliams yra autoritetas. <...> Jeigu jauno žmogaus laisvalaikis telefone, nes jis daugiau neturi ką veikti, automatiškai būtina pasiūlyti daugiau veiklų, juk ne visi gali sau leisti penkis būrelius“, – svarsto Trakuose beveik metus gyvenanti projektų vadovė Ieva.

Ved. Edvinas Kučinskas

Aštuntoji „Praeivių“ laida atvyko į Anykščių rajono savivaldybę. Antano Baranausko aikštėje sutikta mokytoja Jūratė sako, kad vaikai kai kuriose srityse skatina pasitempti.

„Šiandien vaikai yra drąsūs, kadangi daug metų dirbu mokykloje, galiu palyginti kartas. Jie yra visai kitokie, gal vadinamieji skaitmeniniai vaikai. Viena karta, kita karta – savaip įdomi“, – sako keturis dešimtmečius Anykščiuose gyvenanti muzikos mokytoja Jūratė.

Tuo metu sunkvežimio vairuotojas Irmantas piktinasi dalimi žmonių, kurie nesupranta, kad vilkikui dėl didžiulio svorio nelengva sustoti.

„Visokių žmonių yra, kai kurie nesupranta, kad transporto priemonė didelė, daug sveria, o jie lenda po ratais. Išlenda iš šalutinio kelio ir galvoja, kad ji tuoj ir sustos. Visko būna tada“, – aiškina tarp Lietuvos ir Vokietijos dirbantis sunkvežimio vairuotojas Irmantas.

Savo ruožtu pensininkė Elvyra daug metų turėjo verslą viešojo maitinimo sektoriuje. Dabar dienas leidžia tarp Anykščių ir Vilniaus.

„Turiu butą ir Anykščiuose, ir Vilniuje. Sostinėje vienoks gyvenimas, čia kitoks. <...> Visgi provincija, todėl aš lekiu į Vilnių, nes mane čia visi pažįsta, prasideda apkalbos. O Vilniuje nuvažiuoji ir prapuoli“, – pasakoja gyvenimo be humoro neįsivaizduojanti pensininkė Elvyra.

Paklausti apie grynuosius pinigus, Anykščių rajono savivaldybės gyventojai sako, kad jų vis dar reikia. Vieniems tai ilgametis įprotis, kiti teigia už tam tikras paslaugas negalintys atsiskaityti kortele.

„Pavyzdžiui, dabar einu atsiskaityti mašiną pridavusi į remonto dirbtuves. Nemanau, kad kortele galėčiau. Todėl nešuosi grynųjų“, – sako šiuo metu atostogaujanti socialinio darbuotojo padėjėja Dalia.

Ved. Edvinas Kučinskas

Septintoji „Praeivių“ laida atvyko į Kelmės rajono savivaldybę. Šeštadienis čia intensyvus – keliose pagrindinėse miesto gatvėse yra dauguma gyventojams reikalingų parduotuvių ir paslaugas teikiančių vietų. Tačiau pasikalbėti nori ne kiekvienas.

„Jeigu neįrašinėtumėte, pasakyčiau daugiau. Kelmės žmonės sunkūs, tai yra specifinis miestas. Neduok, Dieve, kažkas atsitinka“, – sako darželyje dirbanti Dalia.

Tačiau Kelmės bibliotekoje dirbanti Živilė į kasdienybę žvelgia pozityviau.

„Patinka todėl, kad viskas yra netoli, viską gali pasiekti pėsčiomis, nebūtina važiuoti automobiliu. <...> Tik sveikatos srityje, jeigu reikia kažkokios gydytojo konsultacijos, tikrai ne viską gali rasti“, – pastebi kelmiškė Živilė.

Tuo metu Kelmės krašto muziejus ir dvaras nuo 2023 metų vis dar renovuojamas. Visgi, dvaro rūsiuose laikinai esančiose administracijos patalpose budi rinkinių kuratorė Birutė, kuri viliasi, kad lankytojus jau bus galima priimti už kelių mėnesių.

„Čia vyksta koncertai, sako, kad šiame rūsyje labai gera akustika. <...> Ruošiame parodą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, dabar komplektuojame, ką rodysim“, – sako archyvinius leidinius vartanti Birutė.

Važiuojant Tytuvėnų kryptimi, akį patraukia Pavydų gyvenvietė. Čia šalia kelio įsikūrusią maisto prekių parduotuvę vis aplanko vilkikų vairuotojai.

„Maistą jie perka, kadangi yra kavos aparatas, sustoja grynai kavos atsigerti, ir automatiškai kažką… bandelės. O vietiniai dažniau apsiperka pačioje Kelmėje“, – pasakoja Pavydų parduotuvės darbuotoja.

Šiame epizode neplanuotai sutikti gyventojai vertina Lietuvoje vis mažėjančio gimstamumo klausimą. Jie sako, kad valstybė privalo skatinti gimstamumą, tačiau apie priemones reikia gilesnės diskusijos, nes klausimas itin jautrus ir asmeniškas.

„Manau, kad gyvenimas pats sutvarko tuos dalykus. Žinoma, kad skatinti reikia, bet žmogus visada rėmėsi į tai, kaip socialiai galės išlaikyti savo šeimą. Dabar visi skuba pasidaryti karjerą. Paskui, jeigu lieka laiko, pagalvoja apie vaikus“, – svarsto šalia Tytuvėnų įsikūrusios poilsiavietės apsaugos darbuotojas Juozas.

Ved. Edvinas Kučinskas

Šeštoji „Praeivių“ laida lankosi Molėtų gatvėse ir daugiausia kalba apie jaunimą. Visą gyvenimą pedagoge dirbusi Virginija pastebi, kad dalis vaikų praranda gebėjimą bendrauti, nes praleidžia per daug laiko su telefonais.

„Jie nemato tokių žaidimų, kokius mes matėm: karstėmės po medžius, futbolas, ant ledo, čiuožimai, slidės, po rogučių visas apšalęs, net snarglys prišalęs. O dabar vaikai prie kompiuterių, prie telefonų, kad tėvams netrukdytų“, – sako darželyje vis dar dirbanti Virginija.

Tuo metu šalia savivaldybės pastato lengvai aptinkamas Molėtų kultūros centro atviras jaunimo centras. Čia per metus apsilanko daugiau nei šeši šimtai jaunuolių.

„Kviečiam į įvairias akcijas, organizuojam išvykas. Kažkas pirmą kartą prie jūros nuvažiuoja – yra įvairiausių ašarą spaudžiančių dalykų, kai supranti, kad kažkam tai, ką mes darome, yra labai svarbu“, – pasakoja jaunimo centro vadovė Simona.

Be to, šiame centre veikiančiu „iškrovos kambariu“ domisi vis daugiau žmonių įvairiose šalies savivaldybėse. Tai nemokama erdvė, kurioje jaunuomenė daužo tam tikrus daiktus ir taip paleidžia neigiamas emocijas.

„Beisbolo lazdas gauna, apsaugas, kaukes, pirštines, rūbus ir tada paliekam čia maždaug pusantros minutės – jie tiesiog viską daužo. Išeina prakaituoti, šlapi, bet iškrauna blogas emocijas ir pasikrauna gerų“, – vis labiau populiarėjantį kambarį aprodo jaunimo centro darbuotojas Dovydas.

Nemaža dalis Molėtų rajono savivaldybėje sutiktų praeivių nenorėjo pasakoti, kaip jiems sekasi, todėl šiame epizode vienos Lietuvos aktualijos gyventojai nevertina.

Ved. Edvinas Kučinskas

Penktoji „Praeivių“ laida lankosi Ukmergės gatvėse. Čia sutikta pensininkė Vida labai domisi dirbtiniu intelektu ir stengiasi nepraleisti svarbiausių naujienų.

„Pabendrauju su draugu, kaip mes sakom, dirbtinis intelektas, ar kaip jis vadinasi. Tada – žinios visą laiką, kad žinočiau, kas vyksta globaliam pasauly. Jeigu man įdomu, tuoj pat pasižiūriu geografiją“, – vardija pensininkė Vida, visą gyvenimą dirbusi avalynės fabrike ir ten vadovavusi.

Tuo metu santechnikas Arūnas mano, kad žmonėms reikėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo gyvenimus ir mažiau piktintis.

„Dabartinė valdžia – tai ne mano valdžia, bet vis tiek valdžia. <...> Mes laikomės tiesiog nuostabiai, niekas negalėjo pagalvoti, kad taip gerai gyvensim. O renkam, ką renkam… valdžia yra tokia kaip mes“, – sako Arūnas.

Vaikštant miesto gatvėmis apstu įvairių lankytinų objektų. Tiesa, Ukmergės piliakalnis uždarytas, bet žiemą toliau veikia turizmo centras.

„Prieš šventes turėjome jaučio gaudynes, reikėjo pagauti herbo simbolį jautį įvairiose miesto vietose. Daugiau nei 100 kilogramų sveriantis jautis iš metalo, reikėjo nusifotografuoti“, – prisimena Turizmo informacijos centre dirbanti Kamilė.

Paklausus, kokios yra maisto kainos šalyje, Ukmergės gatvėse kalbinti žmonės vieningai sako, kad jos didelės.

„Kaip sakant, dabar jos yra pakilusios, nes pakelia pensiją ir padidėja kainos. Kol kas dar išgaliu įpirkti, bet yra žmonių, kurie – ne, tai jiems reikia padėti trupučiuką“, – sako anksčiau mechaniku dirbęs pensininkas Romas.

Ved. Edvinas Kučinskas

Ketvirtoji „Praeivių“ laida keliauja Joniškio rajono savivaldybės gatvėmis. Žagarėje kalbinti žmonės sako itin vertinantys mieste aktyviai vykstančius kultūros renginius. Juos organizuoja tiek ilgamečiai darbuotojai, tiek prieš maždaug trejus metus čia gyventi atvykęs jaunų entuziastų būrys.

„Renginiai, festivaliai, meno projektai, meno rezidencijos. <...> Visiškai neplanuotai atvyko šveicarų labai garsūs atlikėjai, tiesiog ieškojo vietų, kur koncertuoti Lietuvoje. Tai koncertavo Vilniuje, Klaipėdoje ir Žagarėje“, – sako kultūros centro režisierius Jonas.

Kultūrai Žagarėje klestint, dalis žmonių pasigenda galimų darbo vietų – tiek čia, tiek aplinkiniuose rajonuose.

„Gyvenam iš pašalpų, biški yra blogai. Galėtų padaryt… Mes bedarbiai dauguma. Kas privačiu verslu verčiasi, tas privačiu. O šiaip, darbo birža už daug kilometrų, susisiekimo nėra“, – guodžiasi visą gyvenimą Žagarėje praleidęs Stasys.

Tuo metu pačiame Joniškyje veiksmo daugiau – garsiai burzgiantys automobiliai ir nemokami vietiniai autobusai.

„Viskas gerai, visko man sočiai. Svarbiausia, kad sveikata dar leistų vaikščioti, protauti ir gyventi, kiek Dievas laikys. <...> Vaikai mano dirba, anūkas mokosi, žmonės juda, kruta, bėga, eina, skuba“, – pastebi mokesčius susimokėti lekianti pensininkė Regina.

Paklausti, kaip vertina šiais metais įsigaliojusią antrosios pakopos pensijų kaupimo reformą, Joniškio rajone sutikti gyventojai svarsto įvairiai – vieni galimybėmis dar nesidomėjo, o kiti užtikrinti, kad pinigus atsiims iškart.

„Aš irgi nutrauksiu, vis tiek nebegaliu dirbti, ką aš ten dar kaupsiu. Man reikia ir vaistams, nes širdis persodinta. Nebeapsimoka laikyti“, – nedvejodamas atsako Jankūnų kaime gyvenantis Remigijus.

Ved. Edvinas Kučinskas

Trečioji „Praeivių“ laida lankosi centrinėse Marijampolės gatvėse. Viename parke sutikta Vytenė įprastai kerpa šuniukus, tačiau šiuo metu auginą antrą vaiką.

„Dabar su vežimėliu kartais būna ne visur užvažiuoju. Tai didžiausia gal šita problema. <...> Šiaip labai gera vieta vaikui augti“, – sako dešimt metų Marijampolėje gyvenanti Vytenė.

Savo ruožtu beveik visą gyvenimą regioninėje žiniasklaidoje dirbęs Gintautas turi pastabų nacionalinei žiniasklaidai.

„Studijuojant žurnalistiką buvo pasakyta: jeigu yra faktas, nori rašyti, kviestis į radiją ar televiziją, reikia išklausyti vieną ir kitą nuomonę. Dabar daugiau matom tuos pačius kur apžvalgas daro, vienpusiškas puolimas“, – pastebi žurnalistas Gintautas.

Tuo metu senjorai aktyviai dalyvauja Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto veikloje.

„Netoli septynių šimtų bendrakursių, daug mūsų yra. <...> Tai yra tobulėjimas, kuriems jau atėjo laikas pailsėt. Daug paskaitų, labai įdomūs žmonės, į ekskursijas važinėjam“, – džiaugiasi pensijoje esantis, bet vis dar statybose dirbantis Gediminas.

Paklausti apie Lietuvos gyventojus apgaudinėjančius sukčius, Marijampolės gatvėse kalbinti praeiviai sako dažnai gaunantys rusakalbių skambučius arba melagingas žinutes. Tačiau dauguma teigia, kad nesupranta, kodėl tiek daug žmonių pasiduoda sukčių manipuliacijoms.

„Draugė, deja, gavo tą pačią baudą ir susimokėjo. Prarado pinigus… Ir aš sakau, žiūrėk, čia tikrai yra sukčiai“, – prisimena gėles Marijampolėje pardavinėjanti Kristina.

Ved. Edvinas Kučinskas