Laidos viešnia – humanitarinių mokslų daktarė Aelita Kensminienė, LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja, du dešimtmečius paskyrė jų tyrimams, sisteminimui, skaitmeninimui. Šių darbų rezultatas – knyga „Lietuvių mįslės“. Laidoje kalbamasi darbų ties šia sakytinės tautosakos rūšimi bei apie pačias mįsles, jų ypatybes, kilmę, paskirtį, sąsajas su pasaulėvaizdžiu, mitologija, ir kitus dalykus. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Pasirodžius naujausiai habilituotos mokslų daktarės Nijolės Laurinkienės monografijai „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“,tarėmės su gerbiama tyrinėtoja pasikalbėti apie dangų ir senąją baltų jo sampratą. Tačiau įvyko tai, kad tuo pat metu būtent jai už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą buvo paskirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.
Laidoje kalbama apie žodžio dangus etimologiją, jo vaizdinius – analogijas su buitiniais daiktais, mariomis, akmeninį dangų, dangaus „ganyklas“, dangaus ir Dievo sąsajas ir pan. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Laida dar kartą atsisuka į vėją, tačiau šį kartą jau norint pamatyti gerąsias, naudingąsias jo savybes. Žinoma, šis atmosferos reiškinys – oro judėjimas, jo srautai, srovės, sukūriai – ne tik mūsų, bet ir visų kultūrų suvokimu, ir deja iš patirties, yra dvilypės prigimties. Jis gali būti griaunantis, naikinantis, nešantis lietų, audras, arba atvirkščiai – sausras, bet ir palaikantis tinkamą klimato pusiausvyrą – gaivinantis ar drėkinantis, palankus ir naudingas.
Net viesulą seniau žmonės vadino „derliaus tekiu“. Jei per metus jis dažniau pasikelia – būna derlingi metai. Kuo ir kam jie naudingi, kodėl jis žingeisu, kas tie vėjo pančiai, klausia ir spėlioja laida „Ryto rasa krito“. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Religijotyrininkų, mitologijos tyrinėtojų teigimu vėlinių, ilgių laikotarpis – tamsus, žvarbus, vėjų siaučiamas laikas – yra skirtas ne tiek mums, gyviesiems, kiek mirusiems. Tad nėra ko tamsoje, vėjyje blaškytis po laukus, keliais, juolab bekele, miškais ar šlapynėmis, kur ir kuomet tradicijos suvokimu vaikšto vėlės. Galima sakyti, kad šis vėjuotas, nemalonus oras ir yra vėlių sugrįžimo, judėjimo, siautėjimo sukeltas. Laidoje sumanius prisiminti kai kuriuos mitinius, tautosakinius vėjo vaizdinius, kalbą ir pradedama nuo jo sąryšio su vėlėmis, o toliau – ir apie kitas jo galybes. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Laida tęsia prieš savaitę pradėtą pokalbį apie didžiojo mūsų tautos kultūros paveldo rinkėjo, užrašytojo, leidėjo Antano Juškos surinktas dainas, kviečia drauge jų klausytis ir mėgautis jų grožiu. Savo įžvalgomis apie Juškos dokumentuotas dainas su mumis toliau dalijasi etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Žičkienė. Praėjusioje laidoje buvo aptarta brolių Antano ir Jono Juškų išleistų rinkinių reikšmė, juose užfiksuotų dainų įvairovė tematikos, žanrų ir raidos požiūriu, o šioje dar kiek stabtelėjama prie jų muzikinio stiliaus ypatybių ir tolesnio gyvavimo – iki pat šių dienų. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Laida „Ryto rasa krito” dar kartą prisimena vieną didžiausių mūsų tautos tautosakos rinkėją Antaną Jušką, kurio 200-ąsias gimimo metinines šiemet minime. Šiuokart plačiau apsistojama prie milžiniško kiekio jo Alsėdžių, Pušaloto, Vilkijos ir daugiausiai Veliuonos apylinkėse surinktų dainų, apie kurias pasakoja etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Žičkienė. Pirmojoje A. Juškai ir jo palikimui skirtoje laidoje kalbama apie bendresnę dainynų reikšmę, juose atsispindintį XIX a. vidurio dainų tradicijos daugiasluoksniškumą, sudėtų dainų žanrinę įvairovę. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Laidos viešnios – menininkių grupės „Baltos kandys“ narės tekstilininkės, veltinio ir šilko erdvinių kompozicijų, projektų, performansų kūrėjos Miglė Lebednykaitė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė ir Karolina Kunčinaitė. Jos čia ne tik todėl, kad surengė retrospektyvinę parodą „Tėkmė“, bet pirmiausia dėl to, kad ne kartą pabrėžė prigimtinį savo kūrybos ir senųjų lietuvių bei kitų tautų kultūros tradicijų ryšį. Įžvalgomis apie šį ryšį, apeigos, šventės, gamtos suvokimą, savo bendrystę, ritualinį kūrinių pateikimą, santykį su kitomis kultūromis menininkės ir dalijasi laidoje „Ryto rasa krirto”.
Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Laida tiks tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes joje aptariamas gyvas sutvėrimas, kurio vieni nepakenčia, kiti – bijo, o tretiems jis visai mielas ir jaukus padarėlis. Panašiai klostosi ir jo vaizdinys mūsų tradicinėje kultūroje, tautosakoje tikėjimuose, papročiuose. Koks gi tas gyvūnėlis? Mažas, judrus, slapukas, bet neretai ir daug žalos pridarantis? Tiesiog paprastoji guvioji pelytė. Jos „portretas”, o jis, beje, nėra toks jau paprastas, aptariamas iš visų pusių – iš gražiosios ir ne tokios malonios. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Viena prasmingų rudens dienų yra Baltų vienybės diena. Dvi baltų tautos turi progą prisiminti tai, kas jas vienija, viena kitą geriau pažinti, susitelkti. To bendrojo vardiklio, atpažįstamos baltiškos prigimties aspektų bene daugiausiai galima apčiuopti mūsų tautų kultūros tradicijose, papročiuose, dainose, liaudies mene, pasaulėvaizdyje, kitose nuo senų laikų čia kultivuotose veiklose. Vis dėlto žinių apie sese vadinamos tautos praeities ir dabarties gyvenseną nepaskleidžiame tiek, kiek būtų verta. Tad šiandien laida dėmesį skiria latvių dainoms. Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Laida supažindina su įdomiu, įkvepiančiu, augančiu ir drauge labai prasmingu renginiu – konkursu „Visa mokykla šoka”. Jis telkia ugdymo įstaigų bendruomenes, Iš pavadinimo aišku, kad jis sukasi apie šokius, ugdymo įstaigas ir susitelkimą. Renginys vienija ugdymo įstaigų bendruomenes, jaunajai kartai atveria savų kultūros tradicijų vertybes. Be to, tai – ne vienkartinis, vienadienis renginys, o visus mokslo metus ir dar daugiau trunkantis procesas, keliantis iššūkius, skatinantis iniciatyvas, kūrybiškumą, ištvermę ir dar daugelį dalykų. Žinoma, ne mažai ir duodantis jo dalyviams. Apie renginio patirtis pasakoja pagrindinė konkurso organizatorė Lietuvos nacionalinio kultūros centro choreografinio folkloro specialistė Audronė Vakarinienė. Vedėja – Vida Šatkauskienė.