Šiandien laidoje kalbėsime apie gavėnią, papročius.

Šia laidele užbaigsime nedidelį cikliuką skirtą tradicinėms, paties mažiausio vaikučių ugdymo palydovams. Kalbėsime apie žadinimą, kalbinimą, mylavimą.

Šioje laidoje toliau tęsiame pokalbį apie lopšines, jų paskirtį, kaip nuraminti, užmigdyti kūdikį, melodijų ypatybių, maginių supimo funkcijų ir kitų dalykų. Aptarsime žodinę lopšinių išraišką.

Taip susiklostė mūsų tradicijoje, kad rudeniui įsigalint, Vėlinėms artėjant, svarbu skirti dėmesį mirusiųjų, protėvių paminėjimui, ne kasdienei, o belaikei būčiai. Daugialypėje baltiškoje, lietuviškoje pomirtinio pasaulio, sielos kelionių, vėlių vaizdinių sanklodoje laida „Ryto rasa krito” siūlo pažvelgti viena šios sampratos kryptimi – per mirusiųjų, protėvių, vėlių sąsają su žeme. Tokį pasirinkimą lėmė laidos pašnekovė baltų religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrinėtoja, hab. dr. Nijolė Laurinkienė bei jos tyrinėjimai, sugulę į monografiją „Žemyna ir jos mitinis pasaulis”.

Laida kalba apie mūsiškąją smuikavimo tradiciją ir jai skirtą leidinį – Lietuvių liaudies smuiko antologija. Tai pirma ir kol kas vienintelė išsami tradicinės muzikos ir ją išlaikiusių senųjų atlikėjų vaizdo įrašų rinktinė. Visokeriopai vertingą leidinį išleido Lietuvos nacionalinis kultūros centras, o jo sudarytoja etnomuzikologė dr. Gaila Kirdienė ir yra laidos pokalbininkė. Ji pasakos ne tik apie vaizdo plokštelę, bet ir apie garsiausius liaudiškojo smuiko virtuozus, regionines smuikavimo ypatybes, tradicijos gyvavimą mūsų dienomis. Pokalbį iliustruos plokštelės garso takelio ištraukos.

Tai antroji laida, skirta akmeniui ir gyvajai jo raiškai senajame pasaulėvaizdyje, kuris kristalizuojasi dainose, tikėjimuose, papročiuose. Tai ir fizinis, mūsų aplinkoje esantis akmuo, ir mirties palydovas, ir mitinio pasaulio elementas, kurį aptinkame laikų pradžioje ar pasaulio centre. Tačiau laidos viešnia – tautosakos tyrinėtoja, LLTI mokslo darbuotoja dr. Bronė Stundžienė – įtikinamai parodys, kad aukštosios, simbolinės akmens reikšmės suvokimas pasiekia ir mūsų laikus.

Taip susiklostė mūsų tradicijoje, kad rudeniui įsigalint, Vėlinėms artėjant, svarbu skirti dėmesį mirusiųjų, protėvių paminėjimui, ne kasdienei, o belaikei būčiai. Daugialypėje baltiškoje, lietuviškoje pomirtinio pasaulio, sielos kelionių, vėlių vaizdinių sanklodoje laida „Ryto rasa krito” siūlo pažvelgti viena šios sampratos kryptimi – per mirusiųjų, protėvių, vėlių sąsają su žeme. Tokį pasirinkimą lėmė laidos pašnekovė baltų religijos, mitologijos, pasaulėvaizdžio tyrinėtoja, hab. dr. Nijolė Laurinkienė bei jos tyrinėjimai, sugulę į monografiją „Žemyna ir jos mitinis pasaulis”.

Laida kalba apie mūsiškąją smuikavimo tradiciją ir jai skirtą leidinį – Lietuvių liaudies smuiko antologija. Tai pirma ir kol kas vienintelė išsami tradicinės muzikos ir ją išlaikiusių senųjų atlikėjų vaizdo įrašų rinktinė. Visokeriopai vertingą leidinį išleido Lietuvos nacionalinis kultūros centras, o jo sudarytoja etnomuzikologė dr. Gaila Kirdienė ir yra laidos pokalbininkė. Ji pasakos ne tik apie vaizdo plokštelę, bet ir apie garsiausius liaudiškojo smuiko virtuozus, regionines smuikavimo ypatybes, tradicijos gyvavimą mūsų dienomis. Pokalbį iliustruos plokštelės garso takelio ištraukos.

Tai antroji laida, skirta akmeniui ir gyvajai jo raiškai senajame pasaulėvaizdyje, kuris kristalizuojasi dainose, tikėjimuose, papročiuose. Tai ir fizinis, mūsų aplinkoje esantis akmuo, ir mirties palydovas, ir mitinio pasaulio elementas, kurį aptinkame laikų pradžioje ar pasaulio centre. Tačiau laidos viešnia – tautosakos tyrinėtoja, LLTI mokslo darbuotoja dr. Bronė Stundžienė – įtikinamai parodys, kad aukštosios, simbolinės akmens reikšmės suvokimas pasiekia ir mūsų laikus.