„Vyresnieji manęs nebeprisileidžia, nes žino, kad, kai nutapysiu jų portretą, po metų ar dvejų numirs. Aš kaip koks giltinė“, – guodžiasi menininkas iš Akmenės Stanislovas Adomaitis, mėgstantis tapyti portretus.
„Aš pats ėmiau mąstyti, kodėl taip yra. Pasirodo, kad žmogus pats įdomiausias būna vienu iš paskutiniųjų jo gyvenimo metų, kai jis jau nebekreipia dėmesio į aplinką: moteris – ar pasidažyti, ar plauką pasikarpyti. Ji įdomesnė yra“, – pasakoja menininkas.
Stanislovas šiuo metu tapo dar vieno šventojo portretą. Iki šiol yra nutapęs dviejų šventųjų portretus – popiežiaus Jono Pauliaus II ir lenkų vienuolės Faustinos Kowalskos, kuriai 1931 metais Vilniuje apsireiškė Jėzus Kristus. Šie paveikslai puošia Švėkšnos bažnyčią.
Ved. Edvardas Kubilius