Skeptikų draugija

Svečiuose Gintautas Mažeikis – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politinės mitologijos ir simbolinio mąstymo tyrėjas, „Lilimų knygos“ autorius.

Aptartos temos:

• Kodėl žmogui reikia maginio mąstymo,
• Nežinomybė, atsitiktinumas ir paslėptos tvarkos paieškos,
• Politinė mitologija šiandieninėje JAV politikoje,
• Čiurlionis, teosofija ir „vienos tiesos“ idėja,
• Fantastika kaip būdas tyrinėti žmogaus mąstymą,
• Sąmokslo teorijos – maginis mąstymas, persirengęs racionalumu,Kaip apsisaugoti nuo sąmokslo teorijų.

Tinklalaidės vedėjas Justinas Kripas.

3D spausdinimas šiais laikais turi keistą reputaciją. Entuziastai teigia, kad tai ateities technologija ir jau tuoj spausdinsime viską, nuo namų ir raketų iki maisto ir organų. Kritikai pabrėžia technologinį hype’ą: pagal poreikį ir užgaidas gaminami nereikalingi, prastos kokybės mažmožiai, kurie tik didina plastiko taršą. Tad kaip yra iš tikrųjų? Į šį klausimą atsakys Dr. Linas Jonušauskas, praleidęs daugiau nei 15 metų dirbdamas su 3D gamyba ir giliosiomis technologijomis, atsinešdamas patirtį ir požiūrį tiek iš mokslo pasaulio, tiek iš verslo.

Svečiuose Simonas Jazavita – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikų Lietuvos istorijos ekspertas, Kauno miesto muziejaus vadovas.

Aptartos temos:

• Kas yra istorinis mitas,

• Objektyvi tiesa, istorija, mitas ir melas,

• Lietuvos istoriniai mitai,

• Istorija kaip propagandos įrankis.

  
  

Tinklalaidės vedėjas Justinas Kripas.

Stogą raunantys ir vaizduotę dirginantys kvantinės fizikos atradimai kelia naujų svarstymų apie tikrovę, jos sandarą, pažinimo ribas tariamai neribotame visatos horizonte. Ar alchemikų, mistikų ir visatos lygio sąmonės teoretikų idėjos tapo labiau ar mažiau pagrįstos? Ką iš tikro mes sužinojome, ką tie atradimai reiškia ir svarbiausia - ko nereiškia.

Dr. Mindaugas Šarpis yra Vilniaus universiteto LHCb Vilnius vadovas, CERN mokslininkas.

2019-2021 m. COVID-19 pandemija ir ypatingai pandemijos metu atsiradusios rūpestį keliančios SARS-CoV-2 atmainos tapo viena iš pagrindinių priežasčių daugeliui pasaulio šalių pradėti nuosavas programas genominei patogenų stebėsenai. Lietuvos genominės SARS-CoV-2 stebėsenos programa startavo 2021 m. kovą ir jau kitą mėnesį susidūrė su pirmuoju iššūkiu - "Anykščių atmaina" praminta B.1.620 linija. Šio pranešimo metu papsakosiu apie genominę epidemiologiją, Lietuvos SARS-CoV-2 stebėsenos programą bei "Anykščių" B.1.620 istoriją.

Dr. Gytis Dudas yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrėjas, 50 recenzuotų mokslinių straipsnių ir genominės epidemiologijos vadovėlio autorius.

#69 | Ekstremalaus klimato link | Arūnas Bukantis | Skeptiški pokalbiai | S06E04

Svečiuose Vilniaus universiteto gamtos mokslų profesorius Arūnas Bukantis.

Vilniaus universitete A. Bukantis dėsto šiuos dalykus: „Taikomoji meteorologija“, „Klimatologija“, „Lietuvos klimatas“, „Mikroklimatologija“, „Klimato svyravimai“, „Klimato ir ekosferos kaita“.

Mokslinių interesų kryptys: Lietuvos klimato genezė, taikomoji meteorologija, klimato svyravimai, ekstremalūs klimato reiškiniai Baltijos regione, klimato kaitos politika, klimato išteklių dinamika ir prognozavimas.

Diskriminacija darbo rinkoje - Atranka pagal veido bruožus | Skeptikų draugijos tyrimas

Tyrimo straipsnis - https://www.skeptikudraugija.lt/diskriminacija-darbo-rinkoje-atranka-pagal-veido-bruozus/

Supraskite tyrimo esmę per minutę:

• Darbuotojų paieška, atranka ir vertinimas paprastai siejami su aiškiais, pamatuojamais kriterijais: išsilavinimu, patirtimi, kompetencijomis, rezultatais. Vis dėlto darbo rinkoje kelią skinasi archajiškos ir subjektyvios fizionomijos idėjos, paslėptos po veidoskaitos terminu. Veidoskaita remiasi idėja, kad žmogaus charakterį, gebėjimus ar net moralines savybes galima nustatyti iš jo veido bruožų. Šalininkai teigia, kad tam tikros veido formos, linijos ar proporcijos atspindi asmenybės tipus, o patyręs specialistas gali „perskaityti" žmogų vos jį pamatęs.

• Mokslinių metaanalizių rezultatai aiškūs: nerandama patikimos sąsajos tarp žmogaus veido bruožų ir asmenybės ar charakterio savybių. Veidoskaita geriausiu atveju yra pseudomokslas, o pačios praktikos taikymą galima priskirti šarlatanizmui. Veidoskaitininkai savo idėjas platina socialiniuose tinkluose ir pagrindiniuose naujienų portaluose, organizuoja atvirąsias konferencijas bei mokamus mokymus, teikia konsultacijas vadovams, atrankų ir personalo specialistams, rengia pramoginius renginius.

• Paslaugas užsako valstybinės institucijos, švietimo įstaigos, neformaliojo ugdymo organizacijos, bibliotekos, verslo bendruomenės ir klubai, įvairaus dydžio verslai ir netgi tėvai, norintys sužinoti, kokia karjeros kryptis ir profesija jų vaikui būtų geriausia, remiantis jo veido analize.

• Organizacijos Lietuvoje veidoskaitą pasitelkia darbuotojų atrankoje. Personalo specialistams siūlomi mokymai, žadantys padėti „greičiau ir tiksliau" pasirinkti tinkamus kandidatus. Kartais į darbo pokalbius įtraukiami „ekspertai", vertinantys kandidatus pagal jų išvaizdą.

• Institucijos ir teisininkai tokių praktikų taikymą vertina nedviprasmiškai: toks elgesys prieštarauja lygių galimybių, nediskriminavimo ir objektyvumo principams. Jeigu būtų nustatyta, kad asmens atžvilgiu buvo taikyta veidoskaitos praktika, asmuo galėtų kreiptis į teismą.

• Psichologai ir psichoterapeutai veidoskaitą vertina kaip kognityviniais šališkumais, stereotipais ir projekcija grįstą praktiką. Pasak specialistų, asmens išvaizdos vertinimas gali turėti ir psichologinių pasekmių: mažinti pasitikėjimą savimi, didinti socialinę atskirtį.

#22 | Dvasinis piktnaudžiavimas religinėse bendruomenėse | Nomeda Hofertaitė | Skeptics meetupŠaknys ir pasekmės. Vatikano pozicija ir veiksmai dėl „naujųjų“, 20 a. antroje pusėje įsteigtų katalikiškų bendruomenių bei jų lyderių: nuo kanoninio vizito ir tyrimo iki uždraudimo. Religinė bendruomenė ar „sektantiškų požymių“ turinti institucija: pagrindiniai aspektai. Visuotinės Bažnyčios rekomendacijos tiriant dvasinio ir seksualinio išnaudojimo nusikaltimus. Manipuliavimų „apraiškos“ Lietuvoje ir bandymai tai spręsti: supratimas ir neigimas.

Pranešėja – Nomeda Hofertaitė, teologė, vertėja. Teologijos studijos Leuven‘o Universitete, Belgija; Strasbourg‘o Universitete, Prancūzija. Ir „teologijos“ studijos (6 metai) šv. Jono bendruomenėje, Prancūzijoje.

Maža šalis geopolitinėje pekloje | Skeptics meetup​ #21

Kultūros asamblėja svečiuose pas skeptikus.

Įkaitusi geopolitinė situacija vis labiau primena peklą, kur atvirai įsigali stipriojo teisė, valstybių svarba tiesiogiai siejama su karine galia ir įžūlumu ją panaudoti savo tikslams, o mūsų nedidukę vidaus politikos areną okupavo absurdo teatras. Teatras nedidelis, scenos pakyla menkutė, trupė, panašu, mėgėjiška, aiškaus scenarijaus kaip ir nėra.

Dilema - ką daryti sėdint šioje salėje žiūrovo kėdėje? Stebėti ir piktintis? Užsimerkti ir laukti kol visi ši fantasmagorija pasibaigs? Ar vis tik bandyti įsitraukti į pirmą, antrą ar trečią spektaklio veiksmą, tikintis, kad dar gali kažką pakeisti?

PRANEŠĖJOS:

Gintautė Žemaitytė, semiotikė, menotyrininkė, Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Sapiegų rūmų padalinio vadovė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė.

Dagnė Vildžiūnaitė, kino ir medijų projektų prodiuserė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė.

Svečiuose Petras Čepkauskas – kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas.

Aptartos temos:

• Pakuočių turio ir turinio sumažinimas;
• Maisto sudėties pakeitimai;
• Privačios etiketės funkcija prekybininkui.

Vedėjas - Justinas Kripas.

Tinklalaidė - Skeptiški pokalbiai.

Autorius - Skeptikų draugija.