„Sula - tai gyvasis vanduo, neturėjęs sąlyčio su jokiais metaliniais vamzdžiais. Dabar pats metas jos gerti į valias ir stiprinti po žiemos nusilpusį organizmą”, - sako žinomas žolininkas Ramūnas Daugelavičius. Su Ramūnu susitikome prie jo sodybos Anykščių rajone, kur kartu keliavome leisti beržų ir klevų sulos. Ramūnas išdavė, jog klevų sulą leisti galima pradėti kai aplink kamieną pradeda tirpti sniegas, o dienos truputį sušyla. Nors klevų sulos sezonas jau į pabaigą, tuojau šis gyvasis vanduo pradės bėgti ir iš beržų. Žolininkas pataria klevų sulą suvartoti iš karto, o štai beržų sula - tinkama laikyti ilgiau ir gerti vasarą.
Nuo seno žmogui sula buvo ne tik svarbus pavasario gėrimas dėl jos maistingumo, bet turėjo vietą ir mitiniame pasaulėvaizdyje. Laidoje išgirsite ir ištraukas iš kelių knygų: apie sulą ir jos mitologines prasmes rašoma senuosiuose indėnų pasakojimuose, knygoje „Stumbražolių pynimai”, o garsioji lietuvių žolininkė Eugenija Šimkūnaitė smulkiai aprašo ir sulos medicinines savybes.
Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis