Patyrę daržininkai tvirtina, kad šiemet daržovės augo sudėtingomis sąlygomis, o derliaus dorojimo metų pastebima įvairių ypatumų: pomidorų ir agurkų odelės storesnės, bulvės ir svogūnai jautresni puviniui, gerokai mažesni derliai. Ką apie šių metų daržoves, jų pasirinkimą ir paruošimą ilgesniam laikymui, turėtų žinoti augintojai mėgėjai ir visi daržovių valgytojai? Patars ir klausytojus konsultuos bendrovės „Sėkluva” direktoriaus pavaduotoja Rasa Davidavičienė. Kalbės ir Šiaulių rajono ūkininkė Roma Baliutavičienė.

Nepalankus šiemet pavasaris, šilti, bet permainingi vasaros orai dviem savaitėm vėliau subrandino šilauogių derlių. Tačiau dabar „jaunystės uogos” dera gausiai. Žinant šilauogių naudingąsias savybes (mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja medžiagų apykaitą, tinka kaip dietinis maistas) vertą jų augintis kiekvienam sodininkui. Kas labiausia lemia šilauogių derlių, kaip uogas tinkamai skinti, kuo ypatinga šilauogių priežiūra nuėmus derlių ? – pasakos ir klausytojus konsultuos biologas, bendrovės „Jūsų sodui” vadovas Petras Basalykas, Varėnos rajone Dargužių kaime auginantis beveik 10 ha šilauogių.

VU botanikos sodo Vingio skyriuje rugpjūčio 11d. 17val. rengiama žolynų diena. Jos metu bus galima susipažinti su augalų sistematikos skyriumi, kuris dar vadinamas lauko žaliąja klase. Joje auga šimtai lietuviškų ir kitų kraštų augalų, dovanojančių žmogui gausybę įvairių gėrybių – maistą, vaistus, aprangą, pastogę ir grožį. Edukacinės programos metu lankytojus lydės ir ypatinga žolelių arbata vaišins botanikos sodo vyriausioji botaninių kolekcijų kuratorė Kristina Balnytė. Renginyje dalyvaus ir botanikė, gamtos mokslų daktarė Živilė Lazdauskaitė.

Garsus Lietuvos fizikas habilituotas fizinių mokslų daktaras, VU profesorius emeritas, rašytojas Jonas Grigas dabar daugiausia laiko leidžia tėviškėje – Varėnos rajone, Kabelių kaime. Dar senelio statytoje, tėvo ąžuolais ir liepomis apsodintoje sodyboje puoselėjamas sodas, yra ypatingas drevinių avilių bitynas. Pats profesorius nuo vaikystės prižiūri bites ir iki dabar kopinėja medų. Kokių patarimų turi visiems sodininkams ir medaus mėgėjams, kaip fizika padeda geriau rūpintis augalais?

Bonsai – estetinės medžių miniatiūrizacijos menas, apimantis šakų formavimą, laistymą ir persodinimą. Atsiradęs prieš 2000m. Kinijoje dabar labai populiarus Japonijoje, Vakarų Europos šalyse. Vienas geriausių pasaulyje bonsai meistrų gyvena Alytuje. Kęstučio Ptakausko kolekcijoje per tris dešimtmečius sukaupta apie 120 įvairiausių kompozicijų: miniatiūrinių miškelių, lietuviškų medžių-obelų, kriaušių, skroblų. Jis ne tik pats augina, bet ir gydo bonsus. Kaip bonsai tampa terapija, nuo ko pradėti norintiems formuoti medelius?

... vokarnis, pavasarinis hamamelis, kininė dekaisnėja, brazilinė gunera, pukenis, dervamedis, kalikantas, sotvaras – tik keletas iš 200 įdomių bei retų krūmų ir medžių kolekcijos, kurią augina alytiškis Kostas Jurkevičius. Išsamiau apie pačius įdomiausius augalus, apie jų keistas savybes ir galimybes patiems auginti retus krūmus ir medžius pasakos kolekcijos savininkas.

Pirmasis sukultūrintas rožes aprašė kinų filosofas ir mąstytojas Konfucijus prieš pustrečio tūkstančio metų. O kaip dabar rožes augina filosofai, ar jiems kyla klausimai, kurie buvo aktualūs pirmiesiems filosofams: kas yra gamta, kodėl iš žemės auga augalai? – pasakos ir aiškins filosofė, rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė Edukologijos universiteto Filosofijos katedros profesorė Jūratė Baranova. Jos sodyboje ne tik daugybė įvairiausių rožių, bet ir japoniškas kampelis medituoti, gamtinė žemdirbystė darže, daug gėlių ir dekoratyvinių augalų.

Nuo senų laikų žmonės ieško vaistų gamtoje, bet šiais laikais vaistažolių galime išsiauginti patys. Šalavijas, juozažolė, ramunėlės, mėtos, melisos, medetkos, raudonėlis bene svarbiausi ir reikalingiausi vaistiniai augalai, kurių galime ne tik prisirinkti pievose. Kodėl verta ir kaip geriau auginti patiems, kokie vaistažolių priežiūros ypatumai šią vasarą ir kaip jas tinkamai naudoti? – išsamiai pasakos žolininkė Giedrė Radzevičiūtė, Ukmergė rajone atokiame kaime auginanti apie 40 rūšių vaistažolių.

Kopūsto gūžėje yra visų dabartiniu metu žinomų vitaminų. Kopūstai - ne tik labai naudingi, bet ir nelepūs, lengvai prisitaikantys prie vietos sąlygų. Tačiau šiemet pavasaris buvo nepalankus visiems augalams, o vasaros pradžia taip pat nelepina gerais orais. Ar turėjo įtakos vėsūs orai ir lietaus trūkumas kopūstų dygimui, kaip geriau atsodinti neišdygusius, prižiūrėti jau augančius, sodinti vėlyvam – rudens derliui?, aiškins ir patars Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų jaunesnioji mokslo darbuotoja Roma Starkutė. Bijūnai- senoviškų darželių gėlės, mėgstamos bei populiarios ir dabar. Tai dekoratyvūs, daugiamečiai žoliniai augalai, tinkantys gėlynams ir puokštėms. Jie puošnūs ne vien puikiais žiedais, bet ir tamsiai žaliais lapais ir krūmo forma, bet šiemet žydėti pradėjo vėliau. Kaip atrodo bijūnų kolekcija Kretingos žiemos sode?, kuo ypatinga birželio 16d. Tiškevičių rūmuose atidaroma paroda „Bijūnų žiedais pražydo vasara“? - pasakos Kretingos muziejaus gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Agurkų auginimo ypatumai šią vasarą. Agurkų gimtinė yra Indija, o Lietuvoje agurkai viena dažniausia auginamų daržovių. Tai šilumą mėgstantys augalai, todėl šiemet, vyraujant vėsiems orams, agurkus auginti sudėtingiau. Kuo ypatinga agurkų sėja, kada geriau sodinti daigus, kokie agurkų priežiūros ypatumai šį sezoną patars ir klausytojus konsultuos bendrovės „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja Rasa Davidavičienė ir agronomas Rimantas Bildziukas.