Misionerių apsilankymas Lietuvoje priminė Evangelijos žodžius: „Kas Ciesoriaus – Ciesoriui, kas Dievo – Dievui“. Net jei „Ciesiorius“ neleistų gyventi pagal savo tikėjimą... Jėzau, visada noriu gyventi pagal tavo Meilės įsakymus ir išreikšti savo TAIP Tau.

Šv. Chosemarijos malda Šventajai Dvasiai (1934 m.)

Ateik, Šventoji Dvasia! Apšviesk mano protą, kad aš pažinčiau Tavo įsakymus. Sustiprink mano širdį prieš piktojo kėslus. Sužadink mano valią...

Išgirdau Tavo balsą ir nenoriu likti užkietėjęs ir priešintis, sakydamas vėliau... rytoj... Nunc coepi! Dabar! Nes gali taip būti, kad nebeturėsiu rytojaus.

O tiesos ir išminties Dvasia, supratimo ir patarimo Dvasia, džiaugsmo ir taikos Dvasia!

Aš noriu to, ko Tu nori; noriu, kadangi Tu nori; noriu, kaip Tu nori; noriu, kada Tu nori...

„Tebūna man leista giedoti savo mylimajam mano meilės giesmę apie jo vynuogyną“ (Iz 5, 1). Dievas veikia per savo Bažnyčią. Prašykime Dievo, kad padidintų mano meilę Dievo Bažnyčiai, giedokime meilę Jai.

Žvelgti galima įvairiai. Žmogaus žvilgsnis gali būti pasitikintis arba išbandantis, egzaminuojantis, kupinas meilės arba paniekos, optimistiškas arba nusivylęs. Iš pažiūros vos pastebimas gestas. Bet koks jis gali būti svarus, pakeliantis ar slegiantis!

Koks yra Jėzaus žvilgsnis? Tai padeda pajusti pasakojimas apie apaštalo Mato pašaukimą: „Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matas, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį“ (Mt 9, 9). 

Kad žvelgčiau ir aš į žmones ir į situacijas Tavo akimis, manasis Jėzau! Bet visų pirma, padėk pajusti savo supratingumą, pakeliantį, pasitikintį ir misijon paleidžiantį žvilgsnį maldoje.

XXV eilinis sekmadienis

Kryžius yra kaip egzaminas – tarsi tikėtinas, bet visada užklumpa tarytumei nelauktai ir netikėtai. Kryžius yra išbandymas – maldos gyvenimo išbandymas bei proga augti pasitikėjimu Dievu, tikėjime ir maldoje. Semkimės įkvėpimo iš tų, kurie gali įkvėpti – kurie patys tai yra išgyvenę: iš Jėzaus, iš šventųjų, iš Bažnyčios narių. Pavyzdžiui, iš architekto Gutiereso istorijos.

(Jei susidomėjai, architekto Bosko istoriją rasi čia: https://opusdei.org/en-ca/article/kidnapped-architect-finds-spiritual-freedom-in-tiny-cell/ bei https://youtu.be/y9co80fMy4s?si=CpdqT_CmAg5Feio0)

„Pradžia kelio, kurio pabaiga – beprotiška meilė Jėzui, yra pasitikėjimo kupina meilė (...) Marijai“ (Šv. Chosemarija Eskriva, Šventasis Rožinis). Marija buvo tikėjimo Motina daugeliui tautų – daugybę žmonių atvedė pas Jėzų – kaip Gvadelupėje (Meksikoje), taip ir Šiluvoje. Marija moko maldos ir pasitikėjimo Dievo taip pat ir kiekvieną iš mūsų asmeniškai, šiandien.

Bažnyčia yra piramidė... aukštyn kojom! Praėjusį sekmadienį Jėzus sakė Simonui: Tu esi Petras... O šį sekmadienį: „Palengvinkite mano misiją. Imkite savo kryžių ir sekite paskui mane“. Taigi... ką daryti? Padirbėkime su savimi, kad išsipildytų Jėzaus kreipimąsis į Tėvą: „Tegul visi bus viena, kaip Tu, Tėve, manyje ir aš tavyje.“ Tegul visi pašalina iš savo širdies visa, kas trukdo vienybei, kad mūsų širdis plaktų Jėzaus ir Marijos Širdžių ritmu!

Baigiantis vasaros sezonui, pamažu grįžtame į sau įprastą šurmulį... Kad vėl būtume Šurmulyje su Jėzumi. Vienoje iš pirmųjų šių metų bendrų maldų apmąstome Evangeliją apie Natanaelio pašaukimą. Joje matyti, kaip bendrauti su Jėzumi maldoje: su paprastumu ir nuoširdumu.

Vilniaus arkivyskupijos diakonas Linas Braukyla, mūsų tinklalaidės svečias, neseniai sugrįžęs iš Pasaulio jaunimo dienų Lisabonoje, apmąsto gimtadienius Šventajame Rašte ir mūsų gyvenime ir per Pasaulio jaunimo dienas milijonų žmonių apsuptyje. Dievas žino kiekvieno mūsų vardą, primena Linas (kartu su popiežiumi Pranciškumi), ir švenčia mūsų buvimą.