Hridaya – dažnai nelabai tiksliai verčiama širdimi arba dvasine širdimi. Sąvoka sudaryta iš hri – imti, da – duoti, yama – pusiausvyra darna. Tad hridaya yra tam tikra darnos, pusiausvyros, vidurio, esmės būsena, kuriai geriau tiktų vertimas šerdis, ašis, branduolys ir pan.
Prajñā yra sąvoka, išreiškianti gilią ir betarpišką įžvalgą, kuri be tarpininkų ir tiesiogiai prasiskverbia į tuštumą – „pradžią“, kartais ne visai tiksliai verčiama kaip „išmintis“. Juk Sutroje pasakyta „nėra nei Kelio, nei Išminties…“