Pastaraisiais metais atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtra Lietuvoje pasiekė istorinius rodiklius. Vietinė elektros gamyba pirmą kartą viršijo pusę šalies poreikio, o investicijos į saulės ir vėjo projektus sudarė milijardus eurų. Tačiau po kelerius metus trukusio spartaus augimo rinka vis aiškiau pradeda rodyti lėtėjimo ženklus. Kas nulėmė šį pokytį ir prie kokių naujų sąlygų sektoriui teks prisitaikyti artėjant 2026-iesiems, pasakoja Arvydas Račkus, „Swedbank“ Struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas.

Šaltinis: vz.lt

„Swedbank“ tęsia aktyvų indėlį į Lietuvos daugiabučių modernizaciją ir suteikia 31,1 mln. eurų finansavimą, skirtą daugiabučių modernizacijos projektams. Šis finansavimas padės sparčiau vystyti renovacijos projektus ir prisidės prie tvaresnės aplinkos Lietuvoje kūrimo.  

„Swedbank“, bendradarbiaudamas su nacionaliniu plėtros banku ILTE, padidino portfelinių garantijų priemonės „Portfelinės garantijos 3“ (PG3) limitą papildomais 104 mln. eurų. Šiuo žingsniu bankas išplečia bendrą šios priemonės apimtį iki 208 mln. eurų ir suteikia platesnes galimybes smulkioms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms pakankamo užstato, gauti finansavimą apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.

Kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje kaupia pensijai, panaši dalis planuoja tai daryti artimiausioje ateityje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta 18–29 m. šalies gyventojų apklausa. Tai – pozityvios tendencijos, tačiau po Naujųjų atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos pensijų fondų, kyla rizika, kad dar tik besiformuojantys įpročiai rūpintis ateities finansais gali būti išklibinti.

Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė.

Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo mažinti bazines palūkanų normas 2024 m. pabaigoje ir stabtelėjo šių metų viduryje, kai pasiekė 2 proc. ribą. Pavasarį vyravo prognozės, kad palūkanos bus mažinamos iki 1,5–1,75 proc. lygio, tačiau artėjant metų pabaigai, lūkesčiai keitėsi. Šiuo metu dauguma pritaria, kad 2 proc. yra tas lygis, kuris greičiausiai išsilaikys nepakitęs per visus 2026 metus.

Komentuoja Vaidas Paukštys, „Swedbank“ Finansų rinkų skyriaus vyresnysis obligacijų prekybinio portfelio valdytojas.

Penktadalis Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugiai dėl galimos sukčių rizikos, leidus atsiimti dalį sukauptų pinigų iš antros pensijų pakopos fondų, rodo naujausia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Visgi didesnė dalis gyventojų teigia, kad dėl sukčių rizikos jaučiasi saugiai (43 proc.) – dažniau tai nurodė didžiausių pajamų apklaustieji.

„Swedbank investicijų valdymo“ valdomas antros pensijų pakopos fondas „Swedbank pensija 1975–1981“ tarptautiniuose „IPE Conference & Awards“ apdovanojimuose pelnė I-ąją vietą dirbantiesiems skirtų / profesinių pensijų fondų kategorijoje (angl. Multi-Employer / Professional Pension Fund).

„Swedbank“ ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“ pasirašė 17 mln. eurų finansavimo sutartį. Gautos investicijos bus skirtos logistikos parko „SIRIN Park Liepkalnis“ plėtrai – čia iškils dar du modernūs pastatai augančiam verslui.

Pastarąsias dvi savaites rinkose naujienų netrūko: netylant kalboms apie dirbtinio intelekto (DI) burbulą, daugėja skeptikų. Europoje tuo metu analitikus nustebino netikėtas gynybos bendrovių akcijų išpardavimas. Nors po karo Ukrainoje pradėtas gynybos pajėgumų stiprinimas išlieka prioritetu, rinkos elgsena rodo, kad sektorius tapo taikos derybų lūkesčių įkaitu.

Komentuoja „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas Matas Laukevičius.

Penktadalis gyventojų šįmet didžiųjų metų švenčių dovanoms bei vaišėms planuoja išleisti didesnes sumas nei pernai. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Likusieji tikisi sumažinti arba išlaikyti nepakitusius šventinius biudžetus, tačiau tyrimo duomenys indikuoja, kad tai pavyks ne visiems.