Laidoje pokalbis apie Lurdo grotas – pamaldumą, kuris išplitęs visame pasaulyje, primena apie maloningą Dievo veikimą ir milijonų piligrimystes į Lurdo šventovę. Kalbamės su humanitarinių mokslų daktare, etnologe ir pedagoge Veronika Lileikiene apie Lurdų paplitimą Lietuvoje ir to pamaldumo ypatumus. Laidą veda kun. dr. Saulius Stumbra (Klaipėdos universitetas).

Lietuvių kalbos instituto, baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis kalba apie vietovardžius. Iš kur jie kyla ir kokie jie būna? Kalbina Gražina Kadžytė.

Iš gausios tikėjimo paveldo skrynios ištraukėme į dienos šviesą istoriją ir dabartį apie Beržoro bažnyčią, parapiją bei unikalųjį Kryžiaus kelią – jis traukęs tūkstantines maldinininkų grupes, sovietų sunaikintas, naujai atgimęs su Tėvynės laisve ir vėl tarnauja gyvu mūsų katalikiškos kultūros ir tikėjimo ženklu. Laidoje kalbasi Beržoro parapijos bendruomenės atstovai - Aurelija Smilgevičienė, Birute Jankuvienė, Arūnas Žlioba ir Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė. Laidą veda kun. dr. Saulius Stumbra (Klaipėdos universitetas).

Etnologė Gražina Kadžytė pasakoja apie Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos vardą ir paveikslą lietuvių tautosakoje.

Apie Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapiją pasakoja klebonas vicedek. Julius Meškauskas ir parapijietis prof. Remigijus Oželis. Laidą veda kun. dr. Saulius Stumbra.

Apie jurginių šventimą Palangoje kalbasi Loreta Sungailienė ir Gražina Kadžytė.

Laida apie Didįjį Žemaičų vyskupą Motiejų Valančių – jo ganytojo palikimą – edukacinį, literatūrinį ir kultūrinį. Kalbamasi su Klaipėdos universiteto docentu, humanitarinių mokslų daktaru, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu Marijumi Šidlausku. Pokalbyje dalyvauja ir moderuoja kun. dr. Saulius Stumbra. Bandome atsakyti į klausimus: Kur slypi Valančiaus asmens patrauklumas? Kas lemia jo veiklos reikšmę, darbų tvarumą? Kaip jis paveikė kultūros, literatūros raidą? Kuo aktualus šiandien?

Apie Trakuose stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos paveikslo rožę, kurią Dievo Motina laiko rankose pasakoja menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Tojana Račiūnaitė. Laidą veda Vilniaus universiteto Kultūros istorijos ir antropologijos studentas, Trakų bazilikos zakristijonas Žygimantas Jacevičius.

2026-ieji metai paskelbti Kanklių metais minint seniausio dar gyvuojančio Skriaudžių kanklių ansamblio 100-ąsias įkūrimo metines, o dar 2024 m. kanklės ir kankliavimas įtraukti į Nematerialiosios kultūros paveldo vertybių sąvadą. Etnologė Gražina kalbina ansamblio „Kankleliai“ įkūrėją bei ilgametę vadovę Daivą Čičinskienę ir dabartinę vadovę Aušrą Kavalnienę.

Apie Bažnytinio paveldo muziejuje veikiančią parodą „Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos“, kurioje lankytojai turi galimybę apžiūrėti Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomus lietuvišką ir lenkišką XIX a. rankraščius, apie vysk. Motiejaus Valančiaus metus Žygimantas Jacevičius kalbina parodos kuratorių Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoją dr. Tomą Riklių.