TIKĖJIMO LINIJA

Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ (Jono 20, 19)

Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip pirma: „Samueli, Samueli!“ Samuelis atsiliepė: „Kalbėk, Tavo tarnas klauso“. (1 Samuelio 3, 10)

Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina. (Filipiečiams 4, 13)

Ten matėme milžinus iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse. (Skaičių 13, 33)

Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai po septynių dienų žygiavimo aplinkui. (Hebrajams 11, 30)

 Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino. (Luko 24, 15-16)

Bet gal kas paklaus: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“ (1 Korintiečiams 15, 35)

Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. (Jeremijo 29, 11)

Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi! (Pradžios 32, 26)

Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina (2 Korintiečiams 4, 18)